Naujausios JAV, Europos ir Ukrainos diplomatinės pastangos įgavo pagreitį, o Kremlius primygtinai reikalauja paliaubų, kurios visiškai atitinka tik Rusijos interesus. Atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta JAV grasinimus įvesti Rusijai griežtesnes finansines sankcijas ir muitus, o Rusijos verslo elito entuziazmas dėl sankcijų sušvelninimo dabar sumišęs su nerimu.
Europos lyderiai pasiūlė alternatyvias narystės NATO garantijas ir regioninės gynybos stiprinimą, idant būtų užtikrintos saugumo garantijos Ukrainai. Aršus Rusijos pasipriešinimas tokioms iniciatyvoms gali susilpninti Maskvos strategines pozicijas ir dar labiau izoliuoti ją pasaulinėje arenoje.
Dabar JAV, Europos ir Ukrainos taikdarių politikos kryptys yra suderintos ir pasiekė galimą lūžio tašką, nes priemonių bei metodų skirtumai virsta papildomumu. Ši sparti evoliucija ryškiai kontrastuoja su nejudria Rusijos pozicija.
Toks ryžtas, kol jis egzistuoja, atmeta bet kokias diskusijas apie galimus kompromisus siekiant taikos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas deklaruoja pasirengimą užbaigti karą, bet kiekviena proga naudojasi, kad tik užtikrintų, jog jokios nuolaidos nesvarstomos. Paskutinį kartą V. Putinas tai padarė susitikęs su fondo „Tėvynės gynėjai” moterimis.
Susitikimo metu Putinas teigė: „Mums nereikia to, kas mums nepriklauso, bet mes neatsisakysime to, kas mums priklauso. Mums reikia tokio varianto, kuris užtikrintų stabilų mūsų šalies vystymąsi taikos ir saugumo požiūriu”.
Šis primygtinis reikalavimas, kad taikos susitarimas visiškai atitiktų tik Rusijos interesus ir iš esmės reikštų pergalę, prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijai dėl taikos susitarimo.
Tokiu atveju visos šalys liktų šiek tiek nepatenkintos. D. Trumpo pažadas padėti Ukrainai susigrąžinti kuo daugiau teritorijos ypač nepatinka Maskvai. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iš anksto atmetė bet kokias diskusijas dėl teritorinių nuolaidų.
Kad reikalavimas visiškai kontroliuoti 2022 m. rugsėjį aneksuotus keturis Ukrainos regionus taptų labiau tikėtinas, Maskva padvigubino savo karines pastangas, kuriomis siekiama išstumti Ukrainos karius iš Kursko srities. Aukos yra triuškinančios, tačiau Kremlius tvirtai pasiryžęs atimti iš Ukrainos kozirį – derybų dėl paliaubų metu išlaikyti Rusijos teritoriją.
Siūlymas nutraukti ugnį Maskvai ir toliau lieka neparankiu derybose, nes jis palieka nepašalintas visas „pagrindines karo priežastis” ir leidžia Ukrainai tapti „plienine dykuma”, užuot privertęs ją „demilitarizuotis“.
Netgi labai ribotą Prancūzijos iniciatyvą dėl abipusio susilaikymo nuo tolimųjų raketų ir dronų atakų Maskva ne tik atmetė, bet ir pakirto kovo 7 d. Rusijos įvykdytu masiniu smūgiu Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Mat Kremlius įtaria, kad sudarius paliaubų susitarimą D. Trumpas gali prarasti susidomėjimą tolesnėmis derybomis. Labai lauktas aukšto lygio dialogas susilpnėtų, ypač dėl to, kad branduolinės ginkluotės kontrolės problemos neturi lengvų sprendimųDėl šio atsisakymo D. Trumpui teko pakartoti grasinimą sugriežtinti finansines sankcijas ir muitus Rusijai.
V. Putinas utinas gali būti linkęs atsikratyti šio spaudimo, tačiau Rusijos verslo elite siaučia jaudulys dėl galimo sankcijų sušvelninimo sumišęs su nerimu.
Ypač neramina asmeninės sankcijos. Vis dėlto daugelis bendrovių pradėjo kurti bendrų projektų planus su JAV investuotojais, ypač gamtinių Arkties turtų tyrinėjimo srityje. Šis vilties žiburėlis yra labai svarbus siekiant panaikinti niūrumą, vyraujantį tarp verslininkų. Jie ra geriau informuoti apie Rusijos ekonomikoje besikaupiančias problemas nei V. Putinas, spinduliuojantis pasitikėjimą, kurį dezinformuoja kruopščiai suklastoti duomenys.
Visapusiška Rusijos invazija neabejotinai skaudžiai paveikė Ukrainą, tačiau Rusija taip pat labai nukentėjo, nors gali tai atlaikyti daug ilgiau.
Kita kliūtis kelyje į taiką, kurią Rusija atsisako pašalinti, yra saugumo garantijos Ukrainai. D. Trumpas tvirtino, kad pasibaigus kovoms saugumo garantijos yra „lengvesnė dalis”. Todėl NATO nesuteiks tokių garantijų be JAV sutikimo.
Dėl to Europos valstybės sutiko prisiimti atsakomybę už tai. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasiūlė suteikti Ukrainai garantijas, panašias į NATO chartijos 5 straipsnį, neįtraukiant jos į Aljansą. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ėmėsi vadovauti kuriant norinčiųjų koaliciją, kad būtų dislokuotos kovinio pajėgumo taikos palaikymo pajėgos, kurios sudarytų esminę saugumo garantijų dalį. Maskva griežtai prieštarauja bet kokiam tokiam dislokavimui, o S. Lavrovas pareiškė, kad šiuo klausimu „nėra vietos kompromisui”.
Rusiją nustebino Europoje sparčiai stiprėjantis ryžtas padvigubinti kolektyvines pastangas stiprinti regioninį saugumą ir investuoti reikiamus išteklius į gynybos pramonės bazės modernizavimą.
ES aukščiausiojo lygio susitikime buvo nustatytos ambicingos šių pastangų gairės. Kai kurie Maskvos komentatoriai vertina gilėjančią atskirtį tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, kiti dėmesį sutelkia į perginkluotos Europos iššūkį Rusijai. Europos ryžtas spręsti ilgai ignoruotas saugumo problemas paprastai menkinamas, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dažnai sarkastiškai menkinamas.
Naujasis Rusijos konfrontacijos su Europa kursas prieštarauja Pekino pastangoms tiesti tiltus su Europos Sąjunga ir koordinuoti atsaką į JAV inicijuotus prekybos karus. Kremlius ilgą laiką puoselėjo viltis, kad esminis geopolitinis konfliktas tarp Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Jungtinių Valstijų paaštrės, tikėdamasis gauti daugiau naudos iš strateginės partnerystės su Pekinu. Tačiau sparčiai progresuojantis suartėjimas su D. Trumpu įstūmė V. Putiną į keblią padėtį, kai jam teko atšaukti įprastą poziciją smerkti JAV „hegemoniją”, kuri anksčiau buvo pagrindinis jo sutarimo su KLR prezidentu Xi Jinpingu punktas. Šį posūkį Pekinas užfiksavo, skatindamas Europos Sąjungą perimti iniciatyvą derantis dėl susitarimų, kuriais būtų užbaigtas Rusijos karas prieš Ukrainą.
Maskva, ko gero, dar labiau rizikuoja, nes žlugdo Vašingtono norą greitai užbaigti beprasmį karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė savo įsipareigojimą siekti taikos, o jo derybininkų komanda Rijade vyksiančiame susitikime su JAV kolegomis turi galimybę paaiškinti, kad paliaubos nėra taika, o tik pauzė.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą tapo svarbiausiu veiksniu užtikrinant V. Putino režimo ilgaamžiškumą, nepaisant to, kad Rusijos gyventojai nėra entuziastingi ir vis labiau pavargsta nuo karo.
Naujas Maskvos suartėjimas su D. Trumpu nėra nei nuoširdus, nei pakankamas, kad užtikrintų geranorišką JAV požiūrį, nes materialinės nuolaidos tebėra nesuderinamos su V. Putino siekiu įrodyti, kad Rusija turi teisę dominuoti kaimynų atžvilgiu. Ugnies nutraukimas būtų Putino karo beprasmiškumo įrodymas ir užkrauitų jam savo klaidos pasekmių naštą.
Pavel K. Baev, Eurasia Daily Monitor
