2022 02 21
Programos „Kurk Lietuvai“ komanda, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, parengė zoologijos sodų tikrinimo metodiką. Siekiama nustatyti vieningą standartą, kaip įvertinti gyvūnų gerovę ir garantuoti kompleksinį zoologijos sodo vertinimo procesą. Jis padės sudaryti gyvūnams tinkamas gyvenimo sąlygas bei sustiprinti zoologijos sodų švietimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijas.
Liūto ar vėžlio neprakalbinsime ir iš jų pačių informacijos neišgausime, tačiau sudaryti gyvūnams tinkamas gyvenimo sąlygas – būtinybė, įsitikinusios programos „Kurk Lietuvai“ projekto ,,Gyvūnų gerovės užtikrinimas zoologijos soduose“ vadovės Gabrielė Marija Baltrušytė ir Aira Paliukėnaitė.
Gabrielės Marijos Baltrušytės žodžiais, kiekvienos gyvūno rūšies poreikiai unikalūs, todėl tinkama priežiūra reikalauja ekspertinių žinių. Tarptautinė mokslinė bendruomenė yra padariusi didžiulę pažangą, kuri leidžia įvardinti ir nešališkai įvertinti žmogaus priežiūroje laikomo laukinio gyvūno gerovės būklės rodiklius. Kuriant metodiką daug dėmesio skirta Europos Sąjungos zoologijos sodų direktyvos gerųjų praktikų dokumentui, gerosioms užsienio praktikoms, Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) rekomendacijoms, Jungtinės Karalystės zoologijos sodų ekspertų gidui.
Metodikos kūrėjos atkreipia dėmesį, kad neužtikrinus gyvūnų gerovės reikalavimų gali ne tik pablogėti gyvūno fizinė ir psichinė sveikata, pasireikšti fizinės ligos požymiai, bet ir išauga išankstinio nugaišimo ir zoonozių – gyvūnų žmonėms perduodamų ligų atsiradimo bei paplitimo rizika.
Europos Sąjungos Zoologijos sodų direktyvoje įvardijami moderniems zoologijos sodams taikomi reikalavimai: būtina ne tik užtikrinti gyvūnų gerovę, bet ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo iki dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, pasikeitimo informacija ir įgūdžių gilinimo šioje srityje.
,,Metodikoje minimos gerosios praktikos nėra baigtinės. Paliekama vietos ekspertiniam vertinimui ir rekomendacijų pritaikymui priklausomai nuo zoologijos sodo kolekcijos dydžio ir turimų resursų. Zoologijos sodams dokumente įvardytų priemonių taip pat nereikėtų traktuoti kaip privalomų. Savarankiškas domėjimasis gerosiomis praktikomis ir moderniais sprendimais – Europos zoologijos soduose plačiai paplitusi ir labai skatinama praktika“, – sako projekto vadovė Aira Paliukėnaitė.
Vertinimo metodika bus pristatyta vasario 25 d. vyksiančiame nuotoliniame seminare „Laukiniai gyvūnai ir mes: kuriant gyvūnų gerovei palankią aplinką Lietuvoje“. Su naujausia seminaro programa galite susipažinti čia, o registracijos anketą rasite čia.
