Kodėl tai drąsiai teigiu? Pirmiausia, tai mano gimtasis kraštas ir natūralu, kad noriu juo didžiuotis. Čia įžvelgiu puikias galimybes, kurių išvystymas, tobulinimas Garliavos krašte ir sukūrimas likusioje Lietuvos dalyje padėtų spręsti regionų ir socialinės atskirties problemas. Mano atstovaujama Lietuvos žaliųjų partija (www.lzp.lt) turi planą, kaip pagerinti žmonių gerbūvį, ekologinę situaciją ir ekonominę būklę. Aktyviai bendraudami su krašto žmonėmis, įsiklausydami į jų problemas bei lūkesčius, apibendrinę, galėsime formuoti gerąją patirtį, kuriant įstatyminę bazę visai Lietuvai.
Kaip esminę prielaidą, kad kraštas eina klestėjimo keliu, matau gyventojų skaičiaus augimą visame Kauno rajone ir Garliavos krašte. Galbūt tai vyksta Kauno miesto ar kitų regionų sąskaita, tačiau neabejotinai reiškia, kad čia yra gera vieta gyventi. Džiugu matyti, kad kuriasi jaunos šeimos, šurmuliuoja jaunimas, mokyklose pilna mokinių. Manau, kad reikia sparčiau vystyti ikimokyklinio ugdymo tinklą, greičiau reaguojant į demografinius pokyčius. Garliava jau artėja prie situacijos, kai ir ketvirtoji vidurinio ugdymo mokykla turėtų būti projektavimo stadijoje.
Apskritai vidurinis ugdymas ir jo kokybė yra mūsų akiračio centre. Tinkamas mokytojo darbo įvertinimas, pakeliant atlyginimus bent iki 1,5 vidutinio atlyginimo dydžio, grąžinant ekspertinį vertinimą mokymo programoms ir vadovėliams, diegiant inovatyvius mokymo metodus, patraukiančius moksleivių dėmesį, jauninant mokytojų kolektyvus ir buriant mokyklos bendruomenes, yra Lietuvos žaliųjų partijos prioritetas.
Vaikus auginančioms jaunoms šeimoms mes siūlome kompensuoti būsto paskolos palūkanas – tokia programa, mūsų nuomone, leistų pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones regionuose. Taip pat siūlome mokesčių lengvatomis skatinti verslą suteikti tėvams (globėjams) lankstesnes galimybes ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus, sudaryti sąlygas mažų šeimos darželių (iki 5 vaikų) tinklo plėtrai, organizuoti vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Kaip į regionus pritraukti investicijas?
Kauno rajone sėkmingai veikia Laisvoji ekonominė zona (LEZ), kuriasi verslas ir nuolat reikia darbuotojų. Šis kraštas yra maloni išimtis, nes dauguma regionų kol kas tuo pasigirti negali. Manau (tai įrašyta ir mūsų rinkiminėje programoje), kad panašias į LEZ verslo sąlygas reikia sudaryti ir kituose regionuose, o savivaldybės turėtų aktyviai kviesti ir padėti verslui kurtis. Tam reikia tinkamai paruoštų žemės sklypų, kuriuos siūlyčiau koncentruoti į tam tikrus industrinius parkus su pritaikyta infrastuktūra.
Kartais tenka išgirsti istorijas apie tai, kad verslas neranda susikalbėjimo su vietine bendruomene, atsiranda tarpusavio nepasitikėjimas ar nepatenkintų lūkesčių jausmas. Todėl aktyvi savivaldos pozicija šiuo klausimu yra labai svarbi: iš vienos pusės, reikia sutarti su bendruomene dėl verslo įsikūrimo, iš kitos – bendrauti su verslu, reikalauti socialinės atsakomybės, kuri turi apimti ne tik atlyginimų ir mokesčių savalaikį mokėjimą, kas yra elementaru, tačiau ir aplinkosauginių standartų laikymąsi, atvirą bendravimą su kaimynais ir pagalbą kaimyninėms bendruomenėms, bendrų klausimų sprendimą.
Lietuvos žaliųjų partija siūlo plėsti puikiai regionams tinkantį žiedinės ekonomikos įgyvendinimą. Šis ekonomikos modelis leidžia atliekas paversti naujomis žaliavomis ir taip mes galime sutaupyti bei mažiau kenkti gamtai, išsaugoti vertingus išteklius ne tik sau, bet ir mūsų vaikams ir anūkams.
Regionai ypač palankūs atsinaujinančios energetikos vystymui, o tai ypač svarbi priemonė siekiant suvaldyti sparčiai besikeičiantį klimatą. Lietuva šioje srityje demonstruoja lyderystę, tad turime ir toliau palaikyti šią kryptį. Esu įsitikinęs, kad iki 2040 m. visa elektra ir šiluma gali būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, t.y. saulės, vėjo, biomasės ir kt.
Vandens kokybė upeliuose ir tvenkiniuose kelia susirūpinimą
Kaip Lietuvos žaliųjų partijos atstovui, man labai rūpi ekologinė situacija. Lietuva, gavusi iš ES tris milijardus litų vandentiekiui ir nuotekoms tvarkyti, įsipareigojo, kad 95 procentai namų ūkių turi būti prijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų valymo sistemų. To nėra ne tik Kauno rajone, to nėra netgi mūsų sostinėje. Vilniuje yra ištisi rajonai, kur tai dar nepadaryta. Kasmet 48 mln. kubinių metrų ne iki galo išvalytų nuotekų patenka į aplinką. T.y. praktiškai pusė Lietuvos nuotekų išvaloma netinkamai. Jeigu situacija ir toliau nesikeis, iš Briuselio galime sulaukti teisinių ieškinių.
Mes taip pat matome, kad mažuose miesteliuose dėl hidrografinės sausros išsenka šuliniai ir žmonės susiduria su vandens trūkumu. Reikalingi vietiniai, bet centralizuoti sprendiniai – gręžiniai miesteliui ar miestelio daliai su bendrais valymo įrenginiais. Toje pačioje Garliavoje Maišiaus upelio vandens kokybė kelia susirūpinimą. Žmonės pasakoja apie paslėptus vamzdžius, kuriais nuotekos patenka į melioracinius griovius, o galbūt ir į upelį. Tokie dalykai turi būti neatidėliotinai sutvarkyti, o atskiri namų ūkiai, dar neprijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, turėtų galų gale gauti šią centralizuoto vandens tiekimo paslaugą.
Poilsio zona vasarai čia pat Garliavoje
Šią vasarą daugelis garliaviečių vyko į kitus miestus, norėdami pasimėgauti poilsiu prie vandens telkinių. Tačiau mes ir čia, Garliavoje, turime tam puikiai tinkantį tvenkinį! Mano planas – sutvarkius Maišiaus upelio 3-čią tvenkinį, išvalius jį, užtikrinus vandens kokybę, sukurti puikią miestelio poilsio zoną vasarai. Tuomet gyventojams nereikėtų vykti kitur, jie galėtų ilsėtis Garliavoje puikiai sutvarkytoje teritorijoje – su smėliniu pliažu, vaikų žaidimų aikštele, persirengimo kabinomis, tualetais ir t.t. Tokį planą turime ir bandysime jį įgyvendinti.
Ekologiško maisto turgeliai – verslumui ir sveikai gyvensenai skatinti
Palaikome ekologiškus ūkius bei juose užauginamus produktus. Mes norime paskatinti žemės ūkio ir maisto pramonę auginti ir gaminti sveiką, natūralų, kokybišką maistą, kuris yra neužterštas antibiotikais, hormonais, kenksmingomis medžiagomis ar genetiškai modifikuotais organizmais ir padaryti jį pasiekiamu kiekvienam! Juk ekologiški maisto produktai yra puikus pasirinkimas savo sveikata bei gera savijauta besirūpinantiems žmonėms.
Vienas iš Lietuvos žaliųjų partijos tikslų – sutrumpinti maisto tiekimo grandines, kad žmonės galėtų tiesiai iš ūkininko rankų nusipirkti reikiamus maisto produktus. Todėl miesteliuose tikrai galėtų atsirasti ekologiško sveiko maisto turgeliai. Žmonės galėtų kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį atvažiuoti, iš pažįstamų žmonių įsigyti šviežias daržoves, pieną ar mėsos produktus, tai net galėtų tapti tradicija. Tokie turgeliai skatintų verslą ir bendruomeniškumą, pagyvintų miestelių gyvenimą.
Nesaugių kelių bei trūkstamo viešojo transporto problema turi būti sprendžiama
Kokios dar problemos matomos Garliavos krašte, tačiau jas galima būtų vadinti „simptominėmis“ visai Lietuvai? Kaip pavyzdys gali būti paminėti „nesusipratimai“ su kelių infrastruktūra. Garliavoje yra tokia kuriozinė situacija: gražiai sutvarkytas šaligatvis staiga nutrūksta ir toliau tęsiasi senas, sueižėjęs, dešimtmečius neremontuotas takas. Kodėl? Pasirodo, ta šaligatvio atkarpa yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos žinioje. Savivalda išspręsti šios problemos negali. Ir tokių pavyzdžių daug.
Statant „Via Baltica“ kelią vietos gyventojams buvo pažadėti viadukai pereiti autostradą. „Via Baltica“ seniai pastatyta, o viaduko pažadėtoje vietoje nėra. Žmonės, norėdami patekti į kitą kelio pusę priversti eiti tris kilometrus iki saugios perėjimo vietos. Vėlgi, savivaldybė negali pastatyti viaduko virš respublikinės reikšmės kelio. Todėl jau rašiau raštus su klausimais, ar yra planuose vienas ar kitas objektas, jo sutvarkymas ar remontas. Tikiu, kad konstruktyvus bendravimas gali paspartinti tuos darbus ir duoti atsakymą į klausimą, kada viskas bus sutvarkyta.
Rajono gyventojams susiekimas su rajono centru yra labai svarbus klausimas. Puiku, jei jo organizavimas tenkina gyventojus – važiuoja rajono organizuojami autobusai. Tačiau dėl nesutarimų tarp Kauno rajono ir Kauno miesto teritorijų administracinio valdymo kai kur kenčia viešojo transporto funkcionavimas. Kauno miestas pareiškė galįs didesnę dalį rajono priimti į savo glėbį, tačiau žmonės tam stipriai pasipriešino ir tai virto ambicijų kova. Mes girdime iš žmonių, kad mažinami Kauno miesto autobusų, važiavusių į rajono teritorijas, maršrutai ir jų važiavimo tankis. Neturint nuosavo automobilio susisiekimas su Kaunu tampa problematiškas. Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, turėtų tapti tarpininku tarp nesusišnekančių valdžios institucijų ir išspręsti problemą bendruomenės naudai.
Apskritai, savivaldos stiprinimas yra pamatinė idėja Lietuvos žaliųjų partijai. Pasisakome už didesnę bendruomenių įtaką seniūnų skyrimui ir už vadinamą „dalyvaujamąjį biudžetą“ – kai bendruomenės gali pačios nuspręsti, kam panaudoti dalį savivaldybės biudžeto (manytume, 10% biudžeto būtų tinkama dalis, siekiant stiprinti bendruomenių balsą).
Esu pasiruošęs panaudoti visą savo energiją ir pasaulyje įgytą patirtį gimtojo krašto ir visos Lietuvos naudai. Jei tikite mūsų idėjomis, kviečiu Seimo rinkimuose balsuoti už mane ir už Lietuvos žaliųjų partiją, kurios sąrašo nr. 14!
Trumpai apie Remigijų Lapinską:
Jis kilęs iš Garliavos, čia jo jaunystės draugai, klasiokai, giminės, su kuriais palaiko tamprius ryšius. Sėkmės versle ir visuomeninėje veikloje pasiekęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas niekada nepamiršo savo mokyklos, Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos, visuomet ją rėmė, jam ne kartą yra suteiktas Jonučių geradario vardas. Jis taip pat yra Jonučių gimnazijos garbės mokytojas.
Pirmą kartą Seimo nario mandato siekiantis Remigijus Lapinskas apsisprendė savo žinias ir patirtį skirti visiems šio Kauno regiono gyventojams.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žaliųjų partijos politinės kampanijos sąskaitos.
