Penktadienį Raudondvario pilyje įvyko mokslinė konferencija, skirta Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VUKF) Lietuvių kalbos katedros vedėjui, akademinių reikalų prodekanui Albertui Ružei (1936-2021) atminti.
Renginį, partnerystėje su Kauno rajono savivaldybe, organizavo VU Kauno fakultetas. Į konferenciją atvyko būrys akademinės bendruomenės atstovų, profesoriaus mokiniai, šeimos nariai.
Profesorė Danguolė Mikulėnienė pabrėžė, kad A. Ružė parengė darbui daug lietuvių kalbos ir literatūros pedagogų, nutiesė ne vieno absolvento kelią į žurnalistikos ir redakcijų erdves. Buvę jo studentai tęsia lietuvių kalbos tyrinėjimo tradicijas, puoselėja gimtąją kalbą. A.Ružė išleido ,,Lietuvių kalbos morfologiją“, drauge su kitais parengė ,,Akademinės lietuvių kalbos gramatikos“ 3 tomą, yra vienas iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ autorių.
Konferencijoje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad atgimęs Raudondvario dvaras vėl tarnauja kultūrai, švietimui, krašto tapatybei stiprinti. „Esame išskirtinis kraštas, užauginęs didelį būrį lietuvių kalbos, folkloro ir literatūros tyrinėtojų“, –pastebėjo meras, pažadėjęs vieną Garliavos gatvių pavadinti A. Ružės vardu.
Kauno rajone gyvena Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorės Danguolė Satkauskaitė, Loreta Ulvydienė, Gabija Bankauskaitė, Saulė Juzelėnienė, docentės Jurgita Kerevičienė, Laura Nedzviegienė, Eglė Alosevičienė, Inga Stepukonienė, Egidija Kiškina, lektorės Jurgita Astrauskienė, Alina Kuzmickienė, Lina Fedorčenkienė, Giedrė Dubauskienė.
Dar XX a. pradžioje (1902 m.) Garliavoje gimė garsi filologė ir tautosakos tyrinėtoja Margarita Vymerytė. Mokslininkė tapo viena iš ,,Lietuvių tautosakos rinktinės“ rengėjų, parašė straipsnių apie kalbą ir tautosaką.
Netoli Garliavos esančiame Ražiškių kaime gyveno garsus Lietuvos žodynininkas Napalys Grigas, dirbęs Jono Jablonskio sekretoriumi. Nuo 1931 metų drauge su kalbininku Juozu Balčikoniu jis dirbo ,,Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje, vėliau Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros leidykloje, Lietuvių kalbos institute, rengė ,,Lietuvių kalbos žodyno“ 3-6 tomus.
Čekiškės valsčiuje, Pagirių kaime, gimė folkloristikos istorikas daktaras Kazys Grigas. Jis paskelbė daugybę lyginamosios kalbotyros darbų užsienio leidiniuose, išvertė prozos kūrinių, parengė knygas ,,Smulkioji lietuvių tautosaka“, ,,Simonas Daukantas ir lietuvių tautosaka“, ,,Lietuvių patarlės“, ,,Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ ir kitus veikalus.
