Apie būtinybę keisti ydingą savivaldybių situaciją buvo diskutuojama penktadienį Raudondvario dvare vykusiame forume „Demokratinė savivalda: konkurenciją keičia bendradarbiavimas“, kurį surengė IQ žurnalas ir Kauno rajono savivaldybė.
Siekdama sustiprinti regionus, ES įpareigojo valstybes nares kurti funkcines zonas, kuriose savivaldybės kartu įgyvendintų infrastruktūros, viešojo transporto, švietimo, turizmo, kultūros ir kitus projektus. Tačiau Lietuvoje savivaldybių finansines vadžias savo rankose laiko Vyriausybė, o savivaldai paliktas vykdytojos vaidmuo.
Centralizmas žlugdo regionus
„Nesvarbu, kokioje savivaldybėje žmogus gyvena, jis turi teisę gauti kokybiškas paslaugas. Tai neįmanoma be kooperacijos, bendradarbiavimo, todėl reikia ne apsiriboti savo teritorija, o išlįsti iš savo lizdo – tokia filosofija turėtų atgulti į politikų galvas“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Jis apgailestavo, kad iš kadaise Lietuvoje veikusių apskričių liko tik iškabos pakelėse, o dabar iš naujo kuriami regionai neturi teisinio reguliavimo. Dėl šios priežasties vienoms savivaldybėms pavyksta rasti bendrų sprendimų, o kitur tos pačios situacijos virsta konfliktais.
Kaip pavyzdį LSA prezidentas pateikė darželių problemą, kurią Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės sprendžia kartu, kai tuo metu Kauno miesto savivaldybė ėmėsi drastiškų priemonių, papildomai apmokestindama kitų savivaldybių vaikus.
Tarp gerųjų pavyzdžių M. Sinkevičius paminėjo projektą „Tauragė plius“, kai keturios savivaldybės (Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės) sukūrė bendrą viešojo transporto sistemą. Visagino, Ignalinos ir Zarasų savivaldybės taip pat kuria bendrus turizmo maršrutus.
LSA vadovas valstybės politiką regionų atžvilgiu vadino ydinga. „Į mus žiūrima kaip į instrumentą ES lėšoms įsavinti, bet ministerijos pinigus skirsto subjektyviai, ir tai nekuria bendrystės, o priešingai – atsiranda įtampų, konkuravimo“, – pastebėjo M. Sinkevičius.
„Žirafos kaklas ilgesnis, ji mato geriau“, – centrinės valdžios poziciją ironizavo LSA prezidentas.
M.Sinkevičiaus teigimu, centrinė valdžia turėtų kurti finansines paskatas projektams įgyvendinti. „Iš Europos ateina dideli pinigai, ES mus nori susodinti už stalo. Jei ne iš meilės, tai dėl pinigų, dėl žmonių gerovės privalome ieškoti sprendimų“, – kalbėjo LSA prezidentas.
Prarastos galimybės
PSO specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis pastebėjo, kad Lietuvos konstitucijoje apibrėžtas savivaldybių modelis neatitinka nei realijų, nei žmonių lūkesčių.
„Toks modelis daugiau negali egzistuoti: prarandame ES investicijas, netenkame didelių galimybių. Savivaldybių stiprinimo memorandumas pasirašytas, bet rezultatas – nulinis. Savivaldybėms reikia suteikti da
ugiau galimybių skolintis, įkeisti turtą, kas seniai daroma, pavyzdžiui, Danijoje”, – ragino taikyti gerąją Europos patirtį V. Andriukaitis.
Seimo narė Guoda Burokienė taip pat apgailestavo, kad savivalda palikta prašytojos vaidmenyje, nors jai primetama vis daugiau funkcijų. „Pusantrų metų kariaujame, kad 30 proc. iš ES gaunamų lėšų būtų paskirstytos savivaldybėms“, – pastebėjo seimo narė.
Ėmėsi netradicinių sprendimų
„Mes jau seniai nekuriame iliuzijų, o stengiamės viską daryti savo jėgomis“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kaip pavyzdį jis pateikė itin opią darželių problemą. „Kauno rajono gyventojų skaičius jau perkopė 104 tūkstančius. Kasmet čia gimsta daugiau kaip tūkstantis vaikų, maždaug tiek naujų vietų turime sukurti darželinukams“, – pasakojo meras.
Nesulaukdama paramos, savivaldybė ėmėsi netradicinių sprendimų: kuria šeimos darželius, stato modulinius, nuomojasi jau pastatytas patalpas. Pastaruoju metu ėmėsi privataus ir viešojo sektorių partnerystės modelio, pagal kurį kitąmet bus atnaujintas Mastaičių baseinas, pastatyta pradinė mokykla su darželiu, rekonstruotos Zapyškio ir Kačerginės mokyklos.
Ne viskas matuojama pinigais
V.Makūnas pastebėjo, kad globalizacijos sąlygomis administracinės ribos nyksta: populiarėja nuotolinis darbas, žmonės vienur dirba, kitur gyvena, mezgasi tinkliniai ryšiai. Todėl, mero įsitikinimu, savivaldybės turi kooperuotis, konsoliduoti išteklius, ieškoti būdų kaip geriau teikti viešąsias paslaugas.
Tokiais pavyzdžiais galėtų būti Kauno rajono savivaldybės kartu su Kauno miestu įsteigta viešoji įstaiga „Kauno tvirtovė“. Abi savivaldybės bendradarbiauja įgyvendindamos „Europos kultūros sostinės 2022“ projektą. Diskutuojama ir dėl bendros transporto sistemos.
Meras taip pat kalbėjo apie naujus iššūkius, susijusius su žaliuoju kursu. „Numatyta 10 žaliosios transformacijos principų – nuo supratimo, kad visuomenės klestėjimas turi būti matuojamas ne vien ekonominiu augimu, bet ir socialiniu bei gamtos kapitalais, solidariu susitarimu tarp skirtingų kartų. Labai svarbu, kad dėl planuojamų taršos bei atliekų surinkimo mokesčių nenukentėtų pažeidžiamos gyventojų grupės“, – vardijo problemas V. Makūnas.
Skurdo riba didesnė už pensiją
Apie ūkio iššūkius ir tendencijas kalbėjęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas pastebėjo, kad Lietuvos verslas yra labai lankstus, todėl pramonės, mažmeninės prekybos ir eksporto apimtys šiuo metu 20 proc. viršija priešpandeminį lygį.
Nerimą kelia augančios dujų, naftos, žaliavų ir elektros kainos, kurios spartina infliaciją.
Didele blogybe V. Tuzikas įvardijo galimybę įvairiai mokėti mokesčius, nes tai lemia mažą Lietuvos biudžetą ir kuklias pensijas. „Žiūrint į ES tendencijas, Lietuvoje pensija turėtų būti bent 40 procentų didesnė, deja, pas mus skurdo riba vis dar didesnė už vidutinę pensiją“, – pastebėjo ekonomistas.
Pagal pajamų nelygybę Lietuva Europoje lenkia tik Bulgariją.
Ragina skatinti socialinį verslą
Habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys prognozavo, kad viešųjų paslaugų sektorių ištiks krizė. Profesorius pastebėjo, kad ypač apleista viešojo transporto sritis, nes dabartinė tvarka neįgalina savivaldybių kooperuotis ir veikti efektyviai.
„Vis dar gaji nuomonė, kad viešosios paslaugos turi atsipirkti. Šis požiūris atėjo iš sovietinių laikų. Jeigu centrinė valdžia nesiims sprendimų, bus padaryta labai didelė žala valstybei“, – kalbėjo profesorius.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nėra socialinio verslo įstatymo. „Socialinis verslas būtų parama savivaldybėms, todėl jį reikėtų atleisti nuo mokesčių ir kitaip skatinti, kad juo užsiimtų vyresnio amžiaus žmonės“, – teigė G. Merkys.
Lietuvos demografinę situaciją sociologas pavadino didžiule tragedija ir ragino mokytis iš kaimynų lenkų, kurie taip pat patyrė didelę migraciją, bet greitai sugebėjo atsitiesti.
Žaliojo kurso iššūkiai
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius kalbėjo apie ekologiško transporto plėtrą. Viena svarbiausių gairių – pasiekti, kad iki 2029 m. 80 proc. visų transporto priemonių būtų ekologiškos.
„Kitąmet pradės veikti darnaus judumo fondas. Planuojame atnaujinti traukinių parką, skatinsime, kad žmonės keliautų dviračiais, pėsčiomis arba viešuoju transportu, iki 2030 m. 50 proc. sumažinsime žuvusiųjų keliuose skaičių“, – ministerijos priemones vardijo direktorius.
Dideli iššūkiai lauks savivaldybių, kurios turės parengti elektros įkrovos stotelių tinklą, plėtoti dviračių takus, iki 2025 m. 60 proc. perkamų transporto priemonių turės būti netaršios.
Žaliosios politikos prioritetus vardijo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komunikacijos vadovė Eglė Strungytė: iki 2030 m. ES pasodins 3 mlrd. medžių, 55 proc. sumažins išmetamų teršalų kiekį, iki 2030 m. renovuos 35 mln. pastatų. Įsteigtame Klimato kaitos fonde 2025-2035 m. laikotarpiui numatyta 72,2 mlrd. Eur.
Mato dideles galimybes
„SBA Urban“ generalinis direktorius Giedrius Muliuolis kalbėjo apie didžiules Kauno regiono galimybes, kurias lemia žmonės, mokslas, verslumas, patogi geografinė padėtis ir palankus valdžios požiūris.
Efektingais projektais ir išskirtine architektūra garsėjanti „SBA Urban“ 13 ha sklype Biruliškėse planuoja statyti 70 tūkst. kv m ploto elektroninės prekybos miestelį „Urban Hub“, kuris bus paremtas tvarumo ir socialiai atsakingo verslo principais, jame bus sukurta mažiausiai 300 naujų darbo vietų.
Projektas, į kurį ketinama investuoti 67,4 mln. Eur, bus vystomas trimis etapais ir užbaigtas 2025 m.
