Lietuvos prokurorai, prokurorų padėjėjai bei teisėjų padėjėjai Mylokolo Romerio universitete diskutavo apie darbo užmokesčio disproporcijas teisminės valdžios sistemoje. Ką gali lemti politikų pasirinktas kelias? Apie tai pranešama portale prokuraturos.lt.
Susirinkę akademikai, politikai, prokuratūros ir teismo atstovai pateikė savo įžvalgas, kaip dabartinė prokurorų, prokuratūros bei teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio politika gali paveikti mūsų šalies piliečių teisingumo lūkesčius ir kokios svarbiausios pasekmės prognozuojamos situacijai nesikeičiant?
Temos aktualumą lėmė nuo š. m. liepos 1 dienos įsigalioję valstybės tarnybos reformos pakeitimai, sukūrę beveik 55 proc. darbo užmokesčio skirtumą tarp giminingų – teisėjo ir prokuroro – profesijų.
„Neproporcingas darbo užmokesčio skirtumas yra svarbus ne tik gana nedidelei prokurorų bendruomenei. Jei nebūsime patrauklūs jaunai kartai, geriausiems profesionalams, negalėsime motyvuoti vertingų darbuotojų – pasekmes pradės jausti kiekvienas proceso dalyvis, visa visuomenė. Mums rūpi, kad po kelerių metų nusivylimas teismine sistema netaptų problema, kurią išspręsti prireiks ir labai daug laiko, ir labai daug lėšų“, – susidariusią situaciją aukščiausiems šalies vadovams įvardija generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Teisėjų padėjėjų asociacijos prezidentė Indrė Cvilikaitė pastebėjo, kad valstybė turi kompleksiškai spręsti teisingumo sistemos finansavimo poreikio problemą, nepamirštant ir teisėjų padėjėjų, kuriems tenka apie 90 proc. rašytinio teisėjų darbo krūvio.
Renginyje kalbėjusi M. Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė sakė, kad apklausus būsimus teisininkus paaiškėjo, kad nors prokuroro profesija įvardijama kaip įdomi, ypač dėl teisingumo siekių, tačiau ne visi ryžtųsi ją rinktis dėl didelių darbo krūvių ir mažų atlyginimų. „Didesnis įsitraukimas į universiteto vykdomą mentorystės programą leistų išsamiau supažindinti studentus su konkrečios srities darbo specifika ir taip pritraukti jaunų teisininkų rinktis šį atsakingą valstybės pareigūno profesinį kelią“, susirinkusiai prokuratūros ir teismų bendruomenei linkėjo L. Jakulevičienė.
Visi kiti diskusijoje dalyvavę akademikai, politikai, komunikacijos sričių atstovai sutarė, kad visuomenė yra suinteresuota, kad darbo užmokestis būtų didinamas ne konkrečios profesijos atstovams, bet sistemiškai, nesukuriant demotyvuojančio disbalanso ir nenatūralios konkurencijos tarp vienos sistemos grandžių. Kaip sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros docentas dr. Algimantas Čepas, tik toks sprendimas lemia valstybės gerovę ir jos augimą.
Diskusijos metu paminėtas ir Tarptautinės prokurorų asociacijos prezidento Juan Bautista Mahiques kreipimasis raštu į Lietuvos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen šių metų lapkričio pradžioje. „Jei jų atlyginimas yra neadekvatus ar kitu būdu be priežasties tampa mažesnis nei kitų sektorių, tai gali lemti norinčiųjų tapti prokurorais mažėjimą ir tai nėra gerai dėl teisės viršenybės užtikrinimo“, – rašoma Tarptautinės prokurorų asociacijos prezidento kreipimesi.
Reaguodami į nuo liepos 1 d. pasikeitusią situaciją dešimtys prokurorų jau kreipėsi į Lietuvos teismus su prašymais priteisti jiems tokiais sprendimais padarytą žalą. Ieškiniais siekiama įrodyti, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. keliant teisėjų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų užmokestį, nesant jokių objektyvių kriterijų, prokurorų atlyginimai nebuvo proporcingai padidinti, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.
Atvirą diskusiją M. Romerio universitete inicijavo Teisėjų padėjėjų asociacija kartu su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra.
