Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius buvusį vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną paskirti apylinkės teismo teisėju, šis Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
Buvęs politikas Strasbūro teismui teigia negalėjęs veiksmingai apskųsti prezidento sprendimo jo neskirti iš naujo į teisėjo pareigas.
Šioje byloje EŽTT vertins, ar nebuvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ar pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas jo teisių ir pareigų klausimas, ar nepažeista jo teisės į gynybą bei privataus gyvenimo gerbimą.
E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015 metais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.
2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.
Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.
Paaiškėjo, kad šįkart kelią grįžti į teisėjų luomą teisininkui užkirto pasisakymas, jog sulaukęs siūlymo jis svarstytų vėl užimti politinį postą.
Prezidentūra tuomet BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.
Prezidentūros teigimu, Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.
E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.
Skunde Strasbūro teismui E. Misiūnas nurodė iš viešų pareiškimų supratęs, kad prezidento manymu, jis neturi pakankamai motyvacijos būti teisėju, nes „metė“ teisėjo darbą dėl politinio posto, kad nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti pareigų ir kad reikalingas neaiškios trukmės „atšalimo“ nuo politikos laikotarpis.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl jo prašymo grąžinti į teisėjo pareigas nebuvo priimtas joks oficialus sprendimas, kurį jis būtų galėjęs apskųsti.
E. Misiūnas įsitikinęs, jog valstybės vadovas nepagrįstai jo nepaskyrė į teisėjo pareigas, juoba, kad Teismų įstatymas numato, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.
