Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė karo Ukrainoje eigą, saugumo ir gynybos situaciją regione, karinės paramos Ukrainai klausimus.
Susitikime šalies vadovas akcentavo Lietuvos pasirengimą ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą – karinėmis, ekonominėmis ir politinėmis. Prezidentas pabrėžė, kad 2024 metais reikės dar garsiau ir daugiau kalbėti apie Ukrainą tarptautinėje erdvėje. Pasak šalies vadovo, negalima leisti karo nuovargiui įsigalėti ir tarptautinės paramos intensyvumui mažėti.
„Mes tikime, kad Ukraina laimės šį karą, ir palaikysime Jus iki pergalės. Kito varianto mums niekada nebuvo ir nebus. Aktyviai telkiame sąjungininkes teikti visą būtiną paramą Ukrainai, ypač karinę. Tvirtai palaikome Ukrainos narystės ES ir NATO siekį ir esame pasirengę padėti transatlantinės integracijos kelyje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nepalaiko raginimų siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos bet kokiomis sąlygomis. Šalies vadovo teigimu, tai būtų Kremliaus pergalė ir akstinas ateityje pradėti karinę agresiją prieš kitas valstybes. Šalies vadovas akcentavo, kad taikos derybos turi vykti ne agresoriaus, o besiginančios Ukrainos sąlygomis, ir pareiškė paramą Prezidento Volodymyro Zelenskio siūlomai Ukrainos taikos formulei. Lietuvos ir Ukrainos vadovai taip pat aptarė būtinybę tęsti sankcijų politiką ir siekti agresoriaus izoliacijos tarptautinėje bendruomenėje.
Didelis dėmesys susitikime skirtas abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimui, bendriems gamybos projektams. „Lietuva pasirengusi suintensyvinti karinę paramą Ukrainai“, – sakė Prezidentas. Lietuvos vadovas paragino įmones gaminti dar daugiau ir greičiau tos produkcijos, kuri gali būti eksportuojama į Ukrainą, ypač oro gynybos srityje.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos atkūrimui ir atstatymui, skiriant ypatingą dėmesį mokyklų, darželių ir energetikos infrastruktūros rekonstrukcijai.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir nepajudinamą ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų ribose.
****
Lietuvos Respublikos Prezidento J. E. Gitano Nausėdos ir Ukrainos Prezidento
J. E. Volodymyro Zelenskio bendras pareiškimas
Vilnius, 2024 m. sausio 10 d.
Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!
Lietuvą ir Ukrainą sieja bendra šimtmečius skaičiuojanti istorija, grėsmės saugumui ir
iššūkiai, su kuriais abi šalys susiduria šiandien, bei bendra Europos ateitis
euroatlantinėje šeimoje.
Mūsų laisvė ir nepriklausomybė negali būti laikomos savaime suprantamu dalyku ir turi
būti ginamos bei saugomos kiekvieną dieną. Šiuo metu nėra geresnio būdo tam
užtikrinti kaip Lietuvos ir Ukrainos narystė NATO ir ES.
Abiejų šalių Prezidentai pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras
vertybes ir nepajudinamą ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir
teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų ribose.
Pabrėždami didvyrišką Ukrainos žmonių pasipriešinimą besitęsiančiam
neišprovokuotam, nepateisinamam ir itin žiauriam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą,
Prezidentai pakartojo, kad įsipareigojimo remti Ukrainą atžvilgiu nėra vietos jokiam
nuovargiui. Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą pabrėžė, kad Lietuva ir toliau
palaikys Ukrainą iki pat jos pergalės.
Ukraina teigiamai vertina Lietuvos prisijungimą prie 2023 m. liepos 12 d. Vilniuje
paskelbtos G7 bendros deklaracijos dėl paramos Ukrainai, kuri yra daugiašalė saugumo
įsipareigojimų ir priemonių Ukrainai schema. Prezidentai pasisako už tai, kad būtų
pradėtos konsultacijos siekiant parengti saugumo įsipareigojimus ir priemones, kurie
padėtų Ukrainai kuo greičiau laimėti šį karą, prisidėtų prie jos ekonominio stabilumo ir
atstatymo, atsparumo, reformų darbotvarkės ir palaikytų jos europinius bei
euroatlantinius siekius.
Prezidentai susitarė toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti savalaikę, prognozuojamą
ir ilgalaikę karinę ir finansinę paramą Ukrainai, be kita ko, pasitelkiant Ukrainos
priemonę, Europos taikos priemonę ir ES karinę pagalbos misiją Ukrainai remti. Bendra
Lietuvos parama Ukrainai viršija 1 mlrd. eurų ir sudaro 1,45 proc. Lietuvos BVP.
Lietuva ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, atsižvelgdama į neatidėliotinus ir
ilgalaikius jos poreikius, be kita ko, pasitelkdama Lietuvos vadovaujamą Ukrainos
išminavimo koaliciją, ginklų ir įrangos tiekimą, mokymus ir gynybos sektorių
bendradarbiavimą, įskaitant bendrų įmonių steigimą, gamybos lokalizavimą Ukrainoje
ir keitimosi informacija apie atitinkamus su gynyba susijusius mokslinius tyrimus ir
taikomąją veiklą skatinimą.
Abi šalys dės dar didesnes pastangas siekdamos paskatinti kitus sąjungininkus ir tarptautinius partnerius teikti tokio paties lygio paramą Ukrainai.
Ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas aprūpinti Ukrainą moderniomis oro gynybos
sistemomis, bepiločiais orlaiviais, elektroninės kovos priemonėmis, taip pat tolimojo
nuotolio artilerija ir šaudmenimis.
Atsižvelgdama į besitęsiančius Rusijos vykdomus išpuolius prieš Ukrainos civilius
gyventojus, civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, Lietuva pabrėžė esanti
pasirengusi toliau teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą ir kitą paramą siekiant užtikrinti
Ukrainos energetikos sektoriaus atsparumą žiemos metu. Praėjusią žiemą Lietuva buvo
viena iš daugiausiai elektros generatorių, transformatorių ir reikiamų atsarginių dalių
Ukrainai teikusių šalių.
Lietuva ir Ukraina griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą neteisėtą Krymo Autonominės
Respublikos ir Sevastopolio miesto, taip pat kitų suverenios Ukrainos teritorijos dalių,
aneksiją. Vadovaudamasi Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, Ukraina šiuo metu
įgyvendina savo prigimtinę savigynos teisę.
Didelė Ukrainos teritorijos dalis jau išlaisvinta iš Rusijos okupacijos. Lietuva nenuilsdama telks tarptautinę paramą Ukrainai tol, kol nebus išlaisvinta ir visa jos teritorija, apimanti tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas, ir joje gyvenantys žmonės. Krymas, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Ukraina!
Prezidentai pabrėžė saugių ir efektyvių alternatyvių Ukrainos eksporto krypčių svarbą,
įskaitant Juodosios jūros koridoriaus atkūrimą ir jo saugumo užtikrinimą bei galimą
Baltijos jūros maršrutą, Rusijai piktybiškai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų
iniciatyvos.
Lietuva dar kartą išreiškė visišką paramą Prezidento Volodymyro Zelenskio Ukrainos
taikos formulei kaip visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos pagrindui, taip pat
akcentavo, kad ir toliau dalyvaus ją įgyvendinant, be kita ko, dalyvaudama darbo
grupėse energetinio saugumo, baudžiamosios atsakomybės, Rusijos kariuomenės
išvedimo ir karo veiksmų nutraukimo klausimais.
Prezidentai pritaria tam, kad artimiausiu metu būtų surengtas pasaulinis taikos aukščiausio lygio susitikimas. Ukraina ir Lietuva dar kartą patvirtino savo ketinimus stiprinti bendradarbiavimą
tarptautiniuose forumuose, be kita ko, pasitelkiant Tarptautinę Krymo ir kitas
platformas, siekiant didinti agresorės Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos izoliaciją.
Prezidentai teigiamai įvertino pastaruosius atvejus, kuomet Rusija buvo pašalinta iš
Tarptautinio Teisingumo Teismo, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos
(FAO), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO),
Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW), Tarptautinės jūrų organizacijos
(IMO) ir Dunojaus komisijos valdymo organų. Valstybėms agresorėms nėra vietos prie
tarptautinių organizacijų stalų.
Prezidentai sutarė ir toliau didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai pasitelkiant sankcijas,
siekti, kad jos būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinamos, ir užkirsti kelią jų
apėjimui glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir sąjungininkais.Prezidentai sutarė, kad reikia siekti visiškos Rusijos ir jos vadovybės atsakomybės už agresijos karą prieš Ukrainą ir kitus sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę.
Prezidentai dar kartą pabrėžė savo palaikymą Tarptautinio baudžiamojo teismo
vykdomiems tyrimams, įskaitant tyrimus Vladimiro Putino ir Marijos Lvovos-Belovos
atžvilgiu, ir paragino toliau tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos
Ukrainoje įvykdė Rusija kartu su savo bendrininke Baltarusija.
Prezidentai pabrėžė, kad Specialusis tarptautinis tribunolas agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui tirti turi įgyti platų tarptautinį teisėtumą ir būti pajėgus pasiekti aukščiausius Rusijos ir Baltarusijospolitinius ir karinius vadovus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.
Atsakomybės neturi išvengti ir Rusijos pareigūnai, diplomatai ir kiti propagandistai, pateisinantys ir skatinantys Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Rusijos vykdomą teroristinę taktiką prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą ir bandymus nuslėpti Rusijos okupacinių pajėgų įvykdytus genocidinius karo nusikaltimus.
Lietuva ir Ukraina kartu su partneriais tęs intensyvų darbą, kad visi neteisėtai pagrobti
Ukrainos vaikai būtų grąžinti į savo šalį. Ukrainiečių vaikų grobimas, deportavimas į
Rusiją ir jų ukrainietiškos tapatybės naikinimas yra itin sunkus tarptautinis nusikaltimas.
Prezidentai taip pat pasmerkė Baltarusijos bendrininkavimą vykdant šį nusikaltimą ir
paragino imtis atitinkamų teisinių priemonių prieš atsakingus Baltarusijos asmenis ir
subjektus.
Prezidentai taip pat pabrėžė, kad agresorė turi atlyginti didžiulę žalą, padarytą vykdant
agresijos karą, ir akcentavo būtinybę sparčiai siekti apčiuopiamos pažangos dėl įšaldyto
Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti ir kitiems pagalbos poreikiams. Lietuvos
sprendimas pervesti už sankcijų pažeidimus surinktas ir konfiskuotas lėšas Ukrainos
atsigavimui ir atstatymui yra svarbus žingsnis į priekį ir sektinas pavyzdys.
Lietuva dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui, daugiausia
dėmesio skiriant mokykloms, vaikų darželiams ir energetikos infrastruktūrai, ir pabrėžė
savo įsipareigojimą tęsti paramą glaudžiai koordinuojant veiksmus su Ukrainos ir
tarptautiniais partneriais. Rengiantis 2024 m. balandžio 11 d. Vilniuje vyksiančiam
Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui ir verslo forumui, Lietuva, šiuo metu
pirmininkaujanti šiai iniciatyvai, akcentavo jos kaip naudingos platformos Ukrainos
atsigavimui ir atstatymui vaidmenį.
Lietuva ir Ukraina stiprins dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio ir informacinio
saugumo srityje, siekdamos atgrasyti ir atremti hibridines grėsmes, kibernetines atakas,
propagandą, manipuliavimą informacija ir dezinformaciją.
Pabrėždamos 2023 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo pradėti
stojimo derybas su Ukraina istorinę reikšmę, Ukraina ir Lietuva dar kartą patvirtino
savo visišką įsipareigojimą siekti Ukrainos europinės integracijos, siekiant jos narystės
ES.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad svarbu pradėti stojimo derybas su
Ukraina, visų pirma kuo greičiau užbaigiant peržiūros etapą. Atsižvelgdamos į tai,
Ukraina ir Lietuva tikisi, kad ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. bus patvirtinta derybų
schema ir surengta tarpvyriausybinė konferencija. Lietuva dar kartą patvirtino esanti
pasirengusi teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą tęsiant reformas ir rengiantis būsimoms
stojimo deryboms su ES.
2023 m. liepos 11–12 d. Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkės
tvirtai pasisakė už būsimą Ukrainos narystę NATO. Remdamosi Vilniuje priimtais
sprendimais, Ukraina ir Lietuva toliau aktyviai bendradarbiaus siekdamos priartinti
Ukrainą prie narystės NATO artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui. Prezidentai dar
kartą pabrėžė, kad ilgalaikę taiką ir saugumą Europoje gali užtikrinti tik Ukrainos
narystė Aljanse.
Prezidentai pareiškė, kad Ukrainos pergalė yra vienintelis kelias į taiką, saugumą ir
stabilumą Europoje. Todėl parama Ukrainai turėtų išlikti svarbiausiu ES ir NATO,
kurioms tenka bendra atsakomybė sustabdyti Rusijos agresiją ir pareikalauti, kad Rusija
atsakytų už karo nusikaltimus, prioritetu.
Ukraina ir Lietuva, itin teigiamai vertindamos esamus dvišalius santykius strateginės
partnerystės lygiu, dės visas pastangas juos toliau stiprinti ir gilinti.