Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad „prekybininkai mulkina žmones „nuolaidomis“, dirbtinai išpūsdami kainas“. Teisingos prekybos prižiūrėtojai sako, kad skundų mažai. Kaip fiksuoti mulkinimą?
Ką veikia prievaizdai?
Seimas, kaip primenama R. Budbergytės pranešime, dar 2021 m. priėmė socialdemokratų inicijuotas įstatymo pataisas, kuriomis prekybininkai įpareigojami skelbiant nuolaidą nurodyti ne mažiau kaip 30 dienų taikytą ankstesnę mažiausią prekės kainą.
Parlamentarė, kuri buvo ir minėtų pataisų iniciatorė, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) prašydama įvertinti prekybininkų elgesį. Politikė paragino vartotojų teisių apsaugos prievaizdus atidžiau stebėti pastaruoju metu pasipylusias „akcijas“ ir „išpardavimus“.
„Maisto produktų kainos Lietuvoje ir toliau muša rekordus visoje Europoje. Yra pagrindo klausti, ar jos nėra dirbtinai išpučiamos ir tam, kad prekybininkai galėtų manipuliuoti akcijomis. Lėtėjant vartojimui, prekybininkai neriasi iš kailio skambiai reklamuodami „pigintuvus“, „kainų kainas“ ir kitas „mažesnes už mažą“ kainas. Kainų slegiamiems žmonėms nuolaidos yra vienintelis išsigelbėjimas, bet jeigu nuolaida taikoma nuo dirbtinai padidintos kainos, kuri paskui sumažinama ir pateikiama kaip išskirtinis „geros kainos pasiūlymas“, tai yra tik nuolaidos iliuzija, tiksliau – apgaulė ir pirkėjų mulkinimas“, – savo tekste įspėja Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Politikė raštu kreipėsi į VVTAT prašydama įvertinti, ar prekybininkai, skelbdami „akcijas“ per lojalumo programas, nepažeidžia esminių ES direktyvos principų, skirtų apsaugoti pirkėjus nuo netikrų nuolaidų. Seimo narė socialdemokratė taip pat prašo VVTAT pateikti ir paviešinti informaciją, kiek 2021–2022 m. nustatyta atvejų, kai prekybininkai nesilaikė akcijų skelbimo tvarkos ir suklaidino pirkėjus.
Turėtų atlyginti nuostolius
Portalas kaunieciams.lt uždavė VVTAAT konkrečius klausimus, tačiau tarnybos atstovė komunikacijai Dalia Malinauskienė raštu atsakė, jog parengtas atsakomasis pranešimas spaudai.
„Nuo 2021 m. liepos įsigalioję Civilinio kodekso pakeitimai įtvirtino nuostatas, užkertančias kelią pardavėjams manipuliuoti nuolaidomis, kai prieš skelbiant akciją kaina dirbtinai padidinama.
Pagal naujas nuostatas, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.
Seimo bei pataisas pateikusios Seimo narės R. Budbergytės iniciatyva Lietuva šias normas pradėjo taikyti pusmečiu anksčiau negu ES valstybes nares tai daryti įpareigojo Direktyva (ES) 2019/2162 – vadinamoji Omnibus direktyva.
Už minėtų Civilinio kodekso nuostatų bei kitų reikalavimų, susijusių su vartotojų informavimu ar kainų nurodymu, laikymosi kontrolę atsakinga VVTAT.
Tiek prieš įsigaliojant minėtoms Civilinio kodekso nuostatoms, tiek joms įsigaliojus VVTAT sulaukė daug verslininkų paklausimų dėl konkrečių situacijų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Šia tema VVTAT yra parengusi informaciją verslininkams: https://www.vvtat.lt/d.u.k./598#c-6/t-218. Vėliau atitinkamus paaiškinimus pateikė ir Europos Komisija savo parengtose gairėse dėl minėtos Omnibus direktyvos taikymo. Vis dėlto, praktikoje ir dabar pasitaiko situacijų, kurias sudėtinga įvertinti remiantis nustatytu reguliavimu.
2022 m. lapkričio–gruodžio mėn. VVTAT kartu su daugelio kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis atliko kainų nurodymo internetinėse parduotuvėse stebėseną. Tam buvo pasitelktas dirbtinio intelekto įrankis, leidžiantis atitinkamos prekės kainos pokyčius stebėti 30 dienų. VVTAT stebėjo daugiau kaip 100 populiariausių prekių (elektrotechnikos prekės, žaislai ir pan.) kainas ir jų pokytį,“ – sakoma jame
Skundų nėra daug
Vartotojų nusiskundimų dėl kainų nurodymo reikalavimų pažeidimų VVTAT, kzi ji pati teigia, sulaukė palyginti nedaug.
Šiuo metu dar vyksta stebėjimo proceso rezultatų įvertinimo darbai, tačiau akivaizdžių ir masinių pažeidimų manipuliuojant nuolaida ir nesilaikant mažiausios kainos per 30 dienų taisyklės, preliminariu vertinimu, nustatyta mažai. <…>
<…> Šiuo metu VVTAT analizuoja bendrovių pateiktus argumentus bei konsultuojasi su kitų ES valstybių narių atsakingomis institucijomis ir Europos Komisija, siekiant užtikrinti vieningą Civilinio kodekso nuostatų ir Omnibus direktyvos taikymo praktiką. Už Civilinio kodekso pažeidimus numatytos baudos nuo 500 iki 5000 Eur,“ – teigia tarnyba.
Dažniau, pasak VVTAT dėl kainų ir galimai klaidingai nurodytos nuolaidos kreipiasi verslo subjektai. Tuo tarpu vartotojai minėtą problemą nurodo rečiau (iš 10 vertinamų vartotojų prašymų, 3 pateikti vartotojų).
„Kur kas daugiau vartotojų skundžiasi dėl nepritaikytų nuolaidų, dėl prekių su skelbiama nuolaida nebuvimo ir panašaus klaidinimo. Už tokius pažeidimus, susijusius su vartotojų klaidinimu, VVTAT taiko Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų nuostatas, kuriuose numatytos sankcijos siekia iki 3% metinių pajamų, neviršijant 100 000 Eur, – pabrėžia VVTAT.
Visgi, pasak tarnybos, manipuliavimas nuolaidomis ir vartotojų klaidinimas „yra nesąžiningas ir neetiškas verslo elgesys, ypač šiuo metu, kai vartotojai yra labai pažeidžiami dėl išaugusių kainų, kurias lemia infliacija ir kiti veiksniai“.
R. Budbergytė: sukčiavimas tęsiasi
Tuo tarpu Seimo narė R. Budbergytė teigia, kad nepaisant naujų teisės aktų, žaidimas – „pakėliau kainą-paskelbiau nuolaidą“ – tęsiasi.
Anot R. Budbergytės, vartotojų apsaugą nuo fiktyvių nuolaidų ir kitų prekybininkų gudravimų teoriškai tikrai sustiprino prieš pusmetį Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, įsigalioję vadinamosios Omnibus direktyvos reikalavimai.
„Vis dėlto aiškėja, kad prekybininkų manipuliacijos tęsiasi, mat daugelis jų įsigudrina apeiti reikalavimus. Apie tai jau prakalbo ir pati VVTAT, pripažindama, kad susidūrė su problemomis dėl teisės taikymo ir išimčių prekybininkų lojalumo programoms“, – pažymi parlamentarė.
Kaip fiksuoti sukčiavimą?
Pažymėtina, kad daugelyje prekybos centrų vis dar galioja abejotina taisyklė draudžianti filmuoti ir fotografuoti. Nors pačių prekybininkų apsaugos tarnybos filmuoja visus prekybos plotus. Antai, prekybos centras „Akropolis“ („Ozas“, Vilnius) turi labai dviprasmiškai skambančią, internete skelbiamą taisyklę. Čia draudžiama „fotografuoti ir filmuoti, kitaip fiksuoti vaizdą ar garsą komerciniais tikslais“.
O jei dirbi žurnalistu komercinėje žiniasklaidos priemonėje? Kaip vykdyti žurnalistinį tyrimą pagal paties tiriamo potencialaus machinatoriaus vidaus taisykles? Čia atskira tema, o kokia praktika?
Paprastai tariant, šių eilučių autoriaus išbandyta ir nesikeičianti situacija: fotografuoji, nesislėpdamas ir gauni pastabų (daugiau ar mažiau piktų) nuo salės darbuotojų, kad „fotografuoti negalima“. Atskirais atvejais prisistato apsauginis, dažniausiai intelekto ne itin sužalotu veidu, pakartoja tą patį.
Jei esi žurnalistas (net tada patartina turėti šalia kažką, kas pafilmuos bent slapta), gali parodyti pažymėjimą, pacituoti Visuomenės informavimo įstatymą ir net paprašyti vidinėmis instrukcijomis besivadovaujančio prievaizdo iškviesti policiją. Paprastai tai atšaldo – kol jis su kažkuo susisieks, gaus ir įvertins įrodymus, tu jau montuosi siužetą ar būsi ties straipsnio pabaiga.
Ką daryti eiliniam vartotojui, kuris teisės aktus išmano apytikriai?
ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas teigia, kad ir eilinis pilietis turi teises bei rekomenduoja elgesio modelį:
„Pirmiausia, reiktų ramiai aiškintis, kokiu būtent teisės aktu grindžiamas draudimas, prašant pacituoti ir įvardinti konkrečius to dokumento straipsnius. Dažniausiai jie įvardijami nebūna, o tada jau daug kas priklauso nuo vartotojo atkaklumo arba apsaugos darbuotojo užsispyrimo. Pastarjam panaudojus prievartinius veiksmus visada galima teisiškai gintis. Juk net patys prekybos centrai filmuoja visą verslo teritoriją. Galima net pačiam prašyti kviesti policiją.“
Parlamentarė R. Budbergytė teigia išvis pirmą kartą sužinojusi apie tokią prekybos centrų praktiką – fotografavimo draudimą.
„Kokia čia privati erdvė, jei į ją visi kviečiami? Aš ar Jūs kviečiate namo, atsilapoję duris nuo 8 val. Iki 20 val., kad kažkas ateitų, pasėdėtų ant Jūsų sofos, apžiūrėtų daiktus? Tai yra vieša erdvė, kur žmonės turi teisę gauti informaciją ir ja dalintis. <…> Būtinai pasidomėsiu ar reikia papildomo teisinio reguliavimo, kad vartotojai galėtų įrodyti faktus bei kovoti už savo teises, – sakė R. Budbergytė.
***
Primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, jog asmeniui neturi būti kliudoma gauti informaciją, tačiau laisvė gauti informaciją gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Jokios parduotuvių vidinės tvarkos ir ženkliukai ant stiklinių durų kitų vietų – negalioja.
Susidūrėte su „pabranginau-nuleidau” sukčiavimu? Siųskite info ir įrodymus info@kaunieciams.lt
