Žemdirbių protestai nežada liautis ir Lietuvoje, o vyksta jie visoje visoje Europoje. Nuo Rumunijos iki Skandinavijos.
„Sausio 23 dieną į Lietuvos sostinę atvyko 1300 žemės ūkio ir miško technikos vienetų, virš 5000 žemdirbių, bei juos palaikančių žmonių. Tokį rekordinį skaičių protestuotojų į Vilnių atvedė nuolatinis politikų ir biurokratų nenoras įsiklausyti į žmonių išsakomas pastabas, bei dėl valdžios priimamų sprendimų, kurie laužo kaimo žmonių likimus. Protestavome, kad žemės ir miško ūkiui žalingi veiksmai būtų nedelsiant sustabdyti.
Protesto metu buvo aiškiai parodyta, kad Lietuvos ūkininkai nenori kelti chaoso, niokoti gyventojų ir valstybės turto, ar kitaip trikdyti viešosios tvarkos. Nekėlėme politinių reikalavimų. Leidome politikams patiems vadovautis savo sąžine.
Susikoncentravome išskirtinai į vienintelį tikslą – išspręsti pagrindines problemas, kurių neišsprendus Lietuvos žemės ūkis dar sparčiau trauksis be ateities perspektyvų. Derybų su valdžia metu buvo pripažintos politikų padarytos klaidos, reikalavimų pagrįstumas ir susitarta dėl jų įvykdymo. Ūkininkai ir miškininkai taikiai palikome sostinę. Tačiau Lietuvos žemės ūkio taryba prieš paliekant Vilnių pasakė, kad akylai stebės kaip vykdomi pažadai duoti sausio 25 dieną.
Praėjus dviem savaitėms žemdirbių aistras vėl kursto vieši valdžios atstovų pareiškimai. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis Facebook teigia, jog pievas vis tik reikės atkurti. Žemės ūkio ministerijos svetainės naujienų skiltyje 2024-02-02 ir kitoje spaudoje rašoma, kad Europos Komisijos atsakymas nepaliko vietos interpretacijoms, skleidžiama melaginga ir klaidinanti informacija apie daugiamečių pievų apskaitymą, atkūrimą.
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio, vykusio 2024-02-08 Briuselyje, metu išsakytos žinutės ir Žemės ūkio ministerijos atsakingų asmenų transliuojamos žinutės kardinaliai skiriasi.
Protestavę ūkininkai reikalavo, kad akcizas suskystintoms naftos dujoms nebūtų didesnis, nei kaimyninėse šalyse, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta, kad Vyriausybė siūlys 41 eurą, o tai yra vis dar gerokai daugiau nei kaimyninėse Lenkijos ir Latvijos valstybėse. Vis dar nėra aiškumo kas bus daroma dėl naujų nustatomų ūkinės veiklos ribojimų žemės ūkio paskirties žemėse. Visiškai nesisprendžia problemos pieno sektoriuje, bei tylima kokių bus imtasi sprendimų dėl rusiškų grūdų tranzito.
Tokios atsakingų valstybės atstovų žemdirbiams siunčiamos žinutės ir nenoras įgyvendinti reikalavimų, pykdo žemdirbių bendruomenę ir verčia mus imtis veiksmų. Todėl pranešame, kad žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje imsis ir sekančio protesto žingsnio. Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmais neabejojame, kad šis protesto etapas bus masinis ir palies visą Lietuvą. Konkretesni to etapo veiksmai bus paskelbti vėliau.
Nors žemdirbiai iki šiol buvo nusiteikę taikiai, tačiau prognozuoti tolimesnius jų veiksmus darosi vis sudėtingiau. Turbūt dėl to, kad žemdirbiai pavargę nuo per paskutinius tris metus vykdomos žemės ūkio politikos, žemės ūkio problemų ignoravimo, nuo manipuliavimo informacija ir dezinformacijos skleidimo. Todėl reikalaujame skubių, aiškių ir konkrečių sprendimų, kurie galėtų mažinti nepasitenkinimą žemdirbių bendruomenėje.”
Taip rašo Lietuvos žemės ūkio taryba.
