Dokumentinis kinas pelno vis daugiau simpatijų ir kino festivaliuose, ir žiūrovų širdyse. Pirmą kartą į Kauną atkeliauja Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, kuris Kauno „Romuvoje“ šiemet vyks spalio 7-9 d. Kauniečiai kviečiami pamatyti 6 rinktinius festivalio filmus ir sudalyvauti ekskursijoje po autentišką kino centro aparatinę.
Filme „Kinas: viešas reikalas“ (rež. Tatiana Brandrup) žiūrovų laukia įdomus susitikimas su intelektualu Naumanu Kleimanu. Tai gyva kino pasaulio legenda. Kino istorikas, vienas geriausių Eizenšteino kūrybos žinovų, įkūręs Kino muziejų Maskvoje ir daugiau nei 20 metų jam vadovavęs, tapo mokytoju ne vienam dabar garsiam Rusijos kino kūrėjui. Svarbiausiu mokytoju Naumaną laiko žymus rusų režisierius Andrejus Zviagintsevas, jo gerbėjai – Quentinas Tarantinas ir Jeanas-Lucas Godard’as.
Naumanas pabrėžia, kad svarbiausia žiūrovą gerbti ir laikyti brandesniu, nei šis yra iš tiesų: „Publika yra tokia, kokia mes ją matome. Jei nuleisime kartelę, ji tokia ir bus. Turime duoti galimybę žiūrovui pasitempti, bet ir paruošti įspėdami: taip, šis filmas kalba apie sudėtingus dalykus“.
Filmą „Ukrainos šerifai“ (Rež. Roman Bondarčiuk), pelniusį jau ne vieną apdovanojimą dokumentikos festivaliuose, Ukraina šiemet pristato „Oskarui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Tragikomiška istorija, kurios centre du ir šilto, ir šalto matę vyrai Viktoras ir Volodia, vietinių vadinami šerifais, įtraukia nuo pat pradžių. Ir kinematografija, ir švelnia ironija, ir spalvingais gyvenimiškais nutikimais.
Geltonu automobiliu „Lada“, papuoštu Ukrainos vėliavėle, šerifai keliauja nuo trobos prie trobos ir visiems kažkuo padeda – ramina kaimyną, kitą paprotina, kad nevalgytų šunų, ieško pasprukusio vagies ir net… atranda lavoną. Kasdienį jų darbą dar pakoreguoja neaiški politinė situacija Euromaidano išvakarės, pokalbiai su karinės tarnybos siekiančiais išvengti veikėjais. Ir nors kaimo žmonės kartu smagiai šokinėja į eketę, jų pažiūros į besikeičiantį gyvenimą skiriasi.
Filme „Ama-san – jūrų moterys“ japonės iki šiol tęsia unikalią daugiau nei 2 tūkst. metų senumo žvejybos tradiciją. Nenaudodamos jokios kvėpavimo įrangos, tik tradiciniu būdu apsirišusios galvas skepetaitėmis. jos neria į 10 m jūros gelmes ieškodamos austrių, moliuskų ir kitų jūros gėrybių. Tai moterys, kuriomis žavisi visa Japonija. Jos – moters stiprybės simbolis.
Režisierė Cláudia Varejão fiksuoja šių mįslingų moterų kasdienybės ritualus: ruošimąsi darbui, nardymą, padžiautus kostiumus, rankšluosčiais apvyniotas galvas, ruošiamą maistą, džiugius santykius, dainavimą. Lėtai banguojantis jų gyvenimas sukuria nepaprastos harmonijos įspūdį, tarytum būtų egzotiškas anachronizmas. Arba sapnas, į kurį norėtum panerti.
Dokumentinis pasakojimas „Renė“ – vienas iš festivalyje pristatomos garsios čekų režisierės Helenos Třeštíkovos filmų. Savo pasakojimų herojus H. Třeštíkova fiksuoja dešimtmečiais, filmavimų nenutraukdama net ir filmui pasiekus ekraną. Jai labai svarbų užfiksuoti pokytį – žmogaus gyvenime, visuomenėje. Todėl laikas – ištikimas jos filmų palydovas ir bendraautoris.
Helena sutiko Renė, filmuodama jaunų nusikaltėlių istorijas kalėjimuose. Jo gyvenimo vingiais H. Třeštíkovos kamera sekė nuo 1989 iki 2008 m. Didžiąją laiko dalį – kalėjimuose. Renė tik retkarčiais paragaudavo laisvo gyvenimo. Jo santykiai su režisiere prieštaringi ir permainingi – Renė net buvo apiplėšęs Helenos butą. Tačiau užsimezgęs ryšys nenutrūko: Helena filmuoja Renė iki šiol.
„Renė visiškai pasikeitė ir dabar gyvena padorų gyvenimą. Viliuosi, kad mūsų filmavimas jam padėjo“, – pažymi garsi čekų dokumentininkė.
2008 m. „Renė“ buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose.
Netikėtai dokumentiniame pasakojime „Romeo ir Džiuljeta“ suskamba romų jaunuolių repetuojama Šekspyro tragedija. Ją ekranizavęs italų režsierius Massimo Coppola nė numanyti negalėjo, kad ji pasisuks tokia linkme. Prasidėjus filmavimo darbams garsios tragedijos konfliktai stebėtinai ima virsti tikrove. Romų jaunuolių šeimos yra susipriešinusios ir nenori, kad jie bendrautų.
Filmas „Šviesai vykstant“ (rež. Peter Flynn) festivalio žiūrovus pakvies užsukti į paslaptingiausią kino teatro erdvę – aparatinę – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Visi kino mechanikai, kuriuos pamatysite filme, ne tik vaizdingai paaiškins, koks yra per 120 kino istorijos metų iš esmės nepakitusio kino projektoriaus veikimo principas, bet ir užlies meile šiai kino rodymo formai, kuri pamažu traukiasi į praeitį. Tai labai vizuali istorija apie kino gimimo magiją nuo XX a. pradžios Amerikoje.
Filmo įkvėptas „Romuvos“ kino centras smalsiausius žiūrovus kviečia į ekskursiją po kino teatrą ir autentišką jo aparatinę. Ekskursija vyks spalio 9 d. 17.30 prieš filmą „Šviesai nykstant“. Ekskursija nemokama žiūrovams, įsigijusiems bilietus į šį seansą. Žiūrovai prašomi iš anksto registruotis kino teatro kasoje. Daugiau apie festivalį ieškokite www.vdff.lt.
Šaltinis: http://www.kinaskaune.lt/2016/10/03/pirma-karta-kaune-dokumentinio-kino-svente/
