Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik pabrangti vaistai, bet ir imti jų trūkti. Pokyčius gali nulemti įsigaliojusi nauja Europos Sąjungos (ES) Miesto nuotekų valymo direktyva, kuri labiausiai palies kosmetikos ir farmacijos sektorius.
„Direktyva siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir nuo biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų iš pramonės įmonių, taip pat ir farmacijos, poveikio. Tačiau direktyvos poveikio pastarajai, įskaitant vaistų prieinamumą ir jų kainodarą, vertinimas nebuvo atliktas visapusiškai, ypač atsižvelgiant į dabartinį vaistų trūkumą ir dedamas pastangas užtikrinti ES farmacijos pramonės savarankiškumą“, – tvirtina VGA vadovė Genutė Voverienė.
Naują direktyvą įgyvendinti bus dar sunkiau
Naujojoje direktyvoje nurodoma, kad farmacijos ir kosmetikos sektorių įmonės turės finansuoti kelių šimtų nuotekų valymo įrenginių visoje Europoje atnaujinimą. Europoje veikiančios šių sektorių bendrovės taip pat turės padengti visas įrenginių ir kitas eksploatacines išlaidas.
„Manome, kad direktyva turėtų apimti visus pramonės sektorius, pasižyminčius mikrodalelių tarša, siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą principo „teršėjas moka“ taikymą. Be to, reikalingas specialus ES finansavimas, kuris padėtų valstybėms narėms įgyvendinti direktyvos reikalavimus, ypač mažesnėse valstybėse narėse, kitaip vargu, ar bus pasiekti keliami tikslai“, – sako VGA vadovė.
Jos vertinimu, dabartiniai direktyvos užmojai, ypač susiję su įgyvendinimo terminais ir išteklių paskirstymu, yra pernelyg aukšti. Dėl to gali kilti didelių sunkumų, ypač toms ES narėms, kurių infrastruktūra ir ekonominiai pajėgumai – ne tokie išvystyti.
„Išplėtus naujosios direktyvos sritį ir įpareigojant prie nuotekų valymo sistemų prijungti visas, bent 1000 gyventojų turinčias aglomeracijas, Lietuvai tektų didžiulė finansinė našta. Ypač mažesnėse gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos ir kitų demografinių iššūkių, naujų sistemų įrengimas bus itin brangus, o poveikį taršos mažinimui turės labai nežymų“, – teigia vaistų gamintojus vienijančios asociacijos atstovė.
Vokietijos vyriausybės ir Europos vandens pramonės duomenimis, direktyvoje numatytos sistemos diegimo išlaidos sieks nuo 5 iki 11 mlrd. eurų per metus. Anot Europos asociacijos „Medicines for Europe“ ekspertų, tai sukeltų generinių vaistų trūkumo cunamį, taip pat katastrofiškas pasekmes pacientų galimybėms gauti vaistų ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui Europoje.
Dar prieš priimant naująją direktyvą, absoliuti dauguma ES valstybių narių – Austrija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija – išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo. 16 ES narių vieningai tvirtina, kad direktyva pakenks būtiniausių vaistų prieinamumui ir kad Europos Parlamentas nesiėmė visų pastangų apsaugoti pacientų prieigą prie vaistų.
Rizika prarasti būtiniausius vaistus
VGA duomenimis, nors generinių vaistų rinkos vertė siekia tik 19 proc., tarp būtiniausių medikamentų visoje ES jų yra net 9 iš 10. Pasak asociacijos vadovės, dėl didelių gamybos apimčių, mažų maržų ir griežtai ribojamų kainų ši vaistų kategorija yra itin pažeidžiama naujosios direktyvos.
„Kai kurios šalys jau dabar yra įvertinusios, kad papildomi kaštai, teksiantys pigiausiems ir plačiausiai vartojamiems vaistais, gali būti didesni nei dabartinė šių vaistų pakuotės kaina. Padidėjusios išlaidos gali turėti pražūtingų padarinių vaistams, kurie parduodami vos po kelis centus už tabletę, pavyzdžiui, antibiotikams, vaistams nuo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio. Dalies vaistų gali tiesiog nelikti, nes jų neapsimokės pagaminti, o tai neigiamai atsilieps pacientams, tiek finansiškai, tiek ir sveikatos būklės atžvilgiu“, – pabrėžia VGA atstovė.
Jau dabar Europoje trūksta tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, aukšto kraujospūdžio, infekcijų ir vėžio, rodo „Medicines for Europe“ duomenys. Asociacijos ekspertų vertinimu, įsigaliojus naujajai direktyvai, ji paveiktų visas šias kategorijas ir smarkiai pablogintų situaciją bendrijoje.
„Pakeitimai prieštarauja ir vienam iš pagrindinių naujai siūlomų farmacijos teisės aktų tikslų – užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę laiku ir vienodomis sąlygomis gauti saugius, veiksmingus ir įperkamus vaistus. Todėl ES farmacijos bendroves vienijančios asociacijos ragina parengti labiau subalansuotą teisės aktą, laikantis principo „teršėjas moka“ ir kuriame būtų numatyta galimybė pritaikyti direktyvos nuostatas lanksčiau, atsižvelgiant į konkrečią generinių vaistų keliamą riziką“, – teigia VGA vadovė G. Voverienė.
Apie Vaistų gamintojų asociaciją
Vaistų gamintojų asociacija (VGA) įkurta 1998 m., yra Europos asociacijos „Medicines for Europe“ narė. VGA vienija 22 narę, 21 iš jų – Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos, atstovaujančios generinių, biopanašių, pridėtinę vertę kuriančių ir inovatyvių vaistų gamintojus, rinkodaros teisių turėtojus ir vaistų registruotojus, kurių bendras receptinių vaistų portfelis sudaro per 90 proc. visų terapinių sričių, o tai reikšmingai prisideda prie bendros sveikatos apsaugos sistemos tvarumo. Dvi asociacijos narės turi Lietuvoje veikiančias vaistų gamyklas.
