Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.
„Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė Bronius Miežutavičius.
Kai kuriuose regionuose per parą suvartojamo geriamojo vandens kiekis išaugo iki 50 proc. – bendrovės „Dzūkijos vandenys“ duomenimis, vieną rugpjūčio dieną sunaudota 10,5 tūkst. kubinių metrų vandens, kai birželį ir liepą vidutiniškai reikia 7 tūkst. kubinių metrų.
Pasak B. Miežutavičiaus, Lietuvoje dėl geriamojo vandens trūkumo nereikėtų jaudintis net jo suvartojimui smarkai padidėjus, nes jo šalyje yra beveik keturis kartus daugiau jo atsargų, nei sunaudojama.
„Mūsų galimybės yra gerokai didesnės nei poreikis. Jeigu per metus žmonės sunaudoja 130 mln. kubinių metrų vandens, tai mes galime patiekti beveik keturis kartus daugiau, o išžvalgytų resursų yra beveik penkis kartus daugiau“, – teigė LVTA prezidentas.
Anot jo, iš giluminių gręžinių išgautas geriamasis vanduo Lietuvoje yra bene geriausios kokybės visoje Europoje.
„Mes geriame išimtinai gerą požeminį giluminį vandenį, na, gal dar Danijoje yra kažkas panašaus: nei nitratų, nei nitritų, nei bakteriologinės taršos, daug kur nereikia vandens net dezinfekuoti. Visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, tai lengvai mineralizuotas vanduo, niekas Europoje tuo negali pasigirti: lenkai geria iš Vyslos, Ryga – didžiąja dalimi iš Dauguvos, Talinas – iš ežero mieste, o mes – labai gerą, požeminį. Sakome, kad iš čiaupo žmonės nebijotų gerti“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Lietuvoje, pasak jo, geriamasis vanduo sudėtimi ir paruošimo technologija skiriasi tik vakarinėje dalyje bei Klaipėdoje, kur gyventojams tiekiamas Vilhelmo kanalo bei gręžinių vandens mišinys, jame mažiau kalcio junginių.
„Visoje šalyje vanduo lengvai mineralizuotas, šaliname iš esmės tik du komponentus: geležį ir manganą, o šiaurės vakarų, vakarų Lietuvoje šiek tiek fluoro dar yra. Klaipėdoje jo paruošimo technologija šiek tiek kitokia, nei kitur, ten jis filtruojamas iš Vilhelmo kanalo, tai toks kokteilis iš vandenvietės bei gręžinių. Tai tikrai geras vanduo, tik kalcio junginių jame yra mažiau“, – sakė Vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Šalyje geriamojo vandens suvartojama vis daugiau – šiuo metu vienas šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartoja apie 73 litrus.
„Galime vartoti daugiau nesibaimindami nei dėl žalos gamtai, nei jaučiant įtampą, kad vandens pristigs. Nesakau, kad jį reikia švaistyti, bet naudoti daugiau galima“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Dėl karščių ir mažo kritulių kiekio vandens naudojimas šią vasarą apribotas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje ir Italijoje.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS
