Nevaisingumas – nuolat didėjanti problema, su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje ji aktuali apie 50 tūkstančių porų. Medicinos centro „Northway“ gydytojas urologas, besispecializuojantis nevaisingumo gydyme, Marius Anglickis sako, kad šios problemos mastą suvokė neseniai apsilankęs keliuose didžiausiuose Stambulo vaisingumo centruose, kur kartu su pasaulyje pripažintais ekspertais tobulino savo kvalifikaciją atliekant chrurgines vyrų nevaisingumo gydymo procedūras. Sėdėdamas ir laukdamas kolegų, jis kas rytą laukiamajame matydavo apie 50 sunerimusių porų, kurioms jau ilgą laiką nepavyksta susilaukti vaikų.
Nevaisingumo problema tampa vis opesnė
Pasak gydytojo, karjera, gerbūvio kūrimas, noras pakeliauti ir „išsilakstyti” lemia tai, kad vis dažniau apie atžalas pradedama galvoti sulaukus 35–40 metų. Tuo tarpu amžius blogina vyrų spermos kokybę ir ypač neigiamai veikia moterų vaisingumą ir kiaušidžių rezervą. Moteriai sulaukus 35 metų, kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus pradeda sparčiai mažėti.
Marius Anglickis atkreipia dėmesį, jog nors neretai manoma, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis automatiškai reiškia, kad ji – puikios kokybės, jau ilgą laiką stebimas vyrų spermos kokybės blogėjimas. Visai neseniai paskelbti naujausi didžiulio klinikinio tyrimo duomenys sukrėtė mokslo pasaulį. Per 45 metus vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 51,6 proc. Dar blogiau – vyrų spermos kokybės blogėjimas ne tik nelėtėja, bet ir sparčiai greitėja. Jeigu iki šio amžiaus pradžios vidutinis spermatozoidų kiekis mažėjo po 1 proc. per metus, tai nuo 2000 m. stebimas dvigubai spartesnis spermatozoidų mažėjimas. 1973 m. viename vyro spermos mililitre vidutiniškai būdavo 101 mln. spermatozoidų, tuo tarpu 2018 m. jų buvo randama jau tik 49 mln.
Gydytojas urologas sako, kad nevaisingumo problema vis labiau pastebima ir kasdienėje klinikinėje praktikoje. Kasmet į specialistus kreipiasi vis daugiau vaikų negalinčių susilaukti porų. Dauguma jų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą. Giminaičių ir artimųjų klausimai, apie tai, kada pagaliau susilauks vaikų, jiems tarsi dūris į paširdžius, o depresija – dažnas nevaisingų porų palydovas. Tyrimai rodo, kad depresijos dažnis nevaisingų porų tarpe yra toks pat, kaip ir tarp sergančių onkologinėmis ligomis. Itin didelę įtampą dėl nevaisingumo išgyvena moterys, trokštančios bet kokia kaina susilaukti palikuonių. Didelis įvairių emocijų intensyvumas ir svyravimai, ilgalaikis stresas, nerimas, įtampa, beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas gali turėti neigiamos įtakos ir nevisingumo gydymo rezultatams, todėl medicinos centruose „Northway“ negalinčioms susilaukti kūdikio poroms siūloma ir psichologų bei psichoterapeutų pagalba.
Įtakos nevaisingumui gali turėti ir aplinkos užterštumas
M. Anglickis sako, kad nevaisingumą lemiančių priežasčių yra daug, tačiau neretai tikslios jį sukėlusios priežasties nepavyksta rasti. Tai vadinama nepaaiškinamu nevaisingumu. Gydytojo teigimu, dar ir šiandien dėl nevaisingumo daugelis linkę kaltinti moteris, tačiau jau seniai įrodyta, kad moteriškos priežastys lemia apie 50 procentų nevaisingumo atvejų. Kitais atvejais pora negali susilaukti kūdikio dėl vyro ar nepaaiškinamų priežasčių.
„Vyro galimybės susilaukti kūdikio (nors ir ne taip stipriai, kaip moters) labai mažėja su jo amžiumi. Daugelis mūsų esame girdėję apie vaikų susilaukusius 70–80 metų vyrus, tačiau tai – labai reti atvejai. Jeigu vyras vyresnis nei 40 metų, porai gali būti sunkiau pastoti, ypač jeigu moteris taip pat vyresnė. Mažesnis domėjimasis lytiniu gyvenimu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba yra priežastys neigiamai veikiančios vyresnio amžiaus vyro vaisingumą. Kai abu partneriai jaunesni nei 25 metai, moters pastojimui vidutiniškai prireikia penkių mėnesių. Tuo tarpu, jeigu moters partneriui daugiau nei 40 metų – dvejų metų, o kartais ir ilgesnio laiko. Be to, moterims, kurių vyras vyresnis nei 45 metų, gresia didesnė persileidimo rizika“, – atkreipia dėmesį gydytojas urologas.
Nors amžius yra vienas svarbiausių faktorių bloginančių vaisingumą, tačiau jis yra nevienintelis. Spermos kokybę blogina ir daugelis aplinkos veiksnių vienas tokių – aplinkos užterštumas, ypač plastiku ir jo irimo komponentu – mikroplastiku. Jo randama žmogaus plaučiuose, kraujotakoje. „Manoma, kad būtent mikroplastikas gali turėti įtakos spermos kokybei. Tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali nulemti įvairius endokrininius sutrikimus, tuo pačiu ir vyrų bei moterų nevaisingumą. Dėl savo specifinės struktūros dalis mikropastikų vyrų organizme sąveikauja su lytinių hormonų receptoriais, jungiasi prie jų. Daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad gaunant net nedidelį mikroplastikų kiekį, ženkliai sumažėja testosterono koncentracija ir pablogėja spermos kokybė“, – sako M. Anglickis.
Spermos kokybę gali pabloginti ir rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, telefono nešiojimas priekinėje kelnių kišenėje, kompiuterio laikymas ant sėklidžių, nejudrumas ir daugelis kitų priežasčių.
Kada dėl galimo nevaisingumo kreiptis į gydytoją
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas apvaisinti moters per vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių. Jeigu moteris vyresnė nei 35 metų, dėl nevaisingumo reikėtų susirūpinti, jai nepavykus pastoti per šešis mėnesius. „Negalint susilaukti kūdikio, laikas nėra jūsų sąjungininkas. Todėl neverta delsti ir, moteriai nepavykstant pastoti, abiems partneriams reikėtų kreiptis į gydytojus dėl nevaisingumo priežasčių ištyrimo“, – pabrėžia vyrų nevaisingumo problemų sprendime besispecializuojantis urologas.
Susidūrusi su nevaisingumo problema moteris pirmiausia turėtų kreiptis į gydytoją-akušerį ginekologą, vyras – į urologą, besispecializuojantį vaisingumo srityje. Pasak M. Anglickio, yra labai daug specifinių nevaisingumo priežasčių ir sprendimo būdų, todėl svarbu kreiptis būtent į šioje srityje besispecializuojančius gydytojus.
Ko tikėtis vyrui konsultacijos dėl nevaisingumo metu
Konsultacija dėl galimo vyro nevaisingumo įprastai pradedama nuo anamnezės surinkimo – apklausos apie jo persirgtas ar esamas ligas, vartojamus vaistus ir pan. Tuomet atliekama klinikinė apžiūra – įvertinamas kūno sudėjimas, ar nėra brendimo sutrikimų, padidėjusios krūtinės ir kitų anomalijų, leidžiančių įtarti hormonų disbalansą. Taip pat apžiūrimos sėklidės ir jų priedai. Echoskopijos tyrimo metu įvertinama sėklidžių struktūra, dydis ir kt. Tai padeda išsiaiškinti gydomas nevaisingumo priežastis – infekcijas, varikocelę, hormoninius nukrypimus.
„Pats svarbiausias tyrimas, tiriant vyrus dėl nevaisingumo – spermograma, leidžiantis įvertinti įvairius spermos parametrus ir galimas nukrypimų nuo normos priežastis. Siekiant, kad spermogramos tyrimas būtų maksimaliai tikslus, rekomenduojama prieš jį atliekant 3–4 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių. Visas ejakuliato kiekis surenkamas masturbacijos būdu į specialų sterilų indelį, prieš tai švariai nusiplovus rankas ir lytinius organus. Tą geriausia atlikti klinikoje esančioje tam skirtoje patalpoje, tačiau tinka ir namuose surinkta sperma“, – aiškina gydytojas urologas.
Diagnozavus nevaisingumo priežastį, sprendžiama, kokiu būdu įmanoma ją pašalinti. Jeigu spermatogenezės pakitimai yra neaiškios kilmės, dėl gydymo sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, poros amžių ir kitus veiksnius. Esant nedideliems nukrypimams, kartais pora tam tikram laikotarpiui paliekama stebėjimui, kitais atvejais – nukreipiama pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Tapti tėvais galima ir atlikus nesudėtingą mikroskopinę varikocelės šalinimo operaciją
M. Anglickis sako, kad viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė. Ši liga diagnozuojama beveik pusei visų su nevaisingumu susiduriančių vyrų. Apie 15–20 procentų vyrų nustatoma varikocelė – tai išsiplėtusių venų pluoštelis, dažniausiai aptinkamas kairiajame, tačiau galintis būti ir dešiniajame ar abiejuose kapšeliuose. Pasak gydytojo urologo, pasitikrinti, ar neturite varikocelės, labai paprasta – tereikia stovint šiltoje aplinkoje (vonioje, duše) apčiupinėti kapšelį ir įvertinti ar nepastebite venų išsiplėtimo. Kilus net menkiausiam įtarimui rekomenduojama nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris įvertins varikocelės laipsnį ir nuspręs, ar reikalingas chirurginis gydymas. Būtina žinoti, kad delsimas gali padidinti nevaisingumo riziką.
„Kliniškai tai labai panašu į išsiplėtusias kojų venas. Kapšelio venos pasidaro išburkusios ir pritvinkusios kraujo, didinančio kapšelio temperatūrą. Vyrų kūnas sukurtas taip, kad sėklidės kabotų vėsioje aplinkoje. Manoma, kad išsiplėtę veniniai rezginiai padidina sėklidės temperatūrą, dėl to pablogėja spermatozoidų kokybė, sumažėja jų judrumas ir vyksta įvairūs pažeidimai genetiniame lygmenyje. Nuo perkaitimo spermatozoidai tampa tingūs ir vangūs. Panašiai, kaip ir Jūs, atostogaudami saulėtame Turkijos ar Egipto kurorte. Yra daugybė teorijų apie tai, kokiu būdu dėl varikocelės pablogėja spermos kokybė, tačiau nenuginčijamas faktas yra tas, kad varikocelė dramatiškai pablogina vyrų vaisingumą. Nedidelis pjūvis ir nesudėtinga operacija gali ženkliai pagerinti spermos kokybę ir padidinti galimybę susilaukti kūdikio. Medicinos centre „Northway“ jau atliekama pažangi mikroskopinė varikocelės pašalinimo operacija, pasaulyje pripažįstama auksiniu šios ligos gydymo standartu ir leidžianti pasiekti itin gerų rezultatų. Daugybė vyrų po atliktos operacijos sėkmingai tapo tėvais“, – džiaugiasi M. Anglickis.
Gydytojas urologas atkreipia dėmesį, kad nors dar visai neseniai chirurginis gydymas buvo taikomas absoliučiai visiems vyrams su išsiplėtusiomis kapšelio venomis, šiandien manoma, kad varikocelės operacija būtina tik tiems, kurių spermoje yra pakitimų.
Kaip padidinti pastojimo tikimybę: mitai ir tikrovė
Visuomenėje sklando daug mitų apie intymų gyvenimą, vaisingumą ir būdus, galinčius padidinti nėštumo tikimybę. Kai kurie iš jų rekomenduoja išmėginti skirtingas lytinių santykių pozas, tam tikrą laiką po lytinių santykių moteriai pabūti pakėlus klubus ar gulėti nejudant. Kiti teigia, kad pastojimas yra labiau tikėtinas, jeigu moteris patiria orgazmą (arba ne). Gydytojas atkreipia dėmesį, kad nėra nei vieno mokslinio tyrimo, patvirtinančio šiuos teiginius. Tačiau moksliškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas kofeino vartojimas. Tikimybę pastoti taip pat nežymiai didina antioksidantų vartojimas.
„Su vaisingumo problemomis susiduriančios poros turi žinoti, kad svarbiausia – mylėtis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu, nes tuomet yra didžiausia tikimybė apvaisinti kiaušialąstę. Spermatozoidai moters lyties organuose gali gyventi iki 5 dienų, todėl seksas prieš ovuliaciją padidina kiaušinėlio apvaisinimo tikimybę, nes ovuliavusi kiaušialąstė išgyvena tik 24 valandas. Dauguma moterų ovuliuoja likus maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kūno pokyčiai gali moteriai padėti žinoti, kada ji vaisingiausia. Norint nustatyti ovuliacijos laiką galima matuoti kūno temperatūros ir makšties išskyrų pokyčius (gimdos kaklelio gleivės yra skystesnės, kai moteris yra vaisinga). Ovuliacijos rinkiniai, kuriuos galima nusipirkti internetu arba vaistinėje taip pat padeda moteriai žinoti, kada galimybė pastoti yra didžiausia“, – pataria M. Anglickis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastojimo tikimybę gali sumažinti ir lubrikantų naudojimas. Nors prireiks daugiau studijų, tačiau kai kurios jų jau parodė, kad lubrikantų naudojimas gali būti susijęs su didesne nevaisingumo rizika. Dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais. Todėl, jeigu lytinių santykių metu lubrikacija būtina, patariama naudoti natūralius, sertifikuotus lubrikantus, neveikiančius spermos kokybės.
Kiekvienos nevaisingos poros gydymas – individualus
Pasak M. Anglickio, kiekvienos nevaisingos poros gydymas yra individualus. Kartais užtenka paskirti vaistų skatinančių spermatozoidų gamybą arba jų judrumą ir spermos kokybė ženkliai pagerėja. Kartais reikia atlikti sudėtingas procedūras – tokias kaip mikroskopinė TESE, kurios metu kelias valandas mikroskopu sėklidėse ieškoma kelių spermatozoidų, galinčių apvaisinti kiaušialąstę. Deja, kai kada net ir šios procedūros būna bevaisės. Jeigu vyro organizme nevyksta spermatozoidų gamyba ir nėra galimybės jų gauti netgi punktuojant sėklides, vienas iš sprendimų gali būti susilaukti vaikų pasinaudojant donorine sperma. „Spermos donorai atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus, jiems atliekami visi būtini tyrimai dėl ligų bei kitų būklių, o tyrimų rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai, todėl tikrai verta pasinaudoti šia galimybe ir patirti tėvystė džiaugsmą“, – sako gydytojas.
Gydymo sėkmę lemia pažangūs metodai, komandinis specialistų darbas ir poros kantrybė
Baigdamas pokalbį gydytojas urologas Marius Anglickis sako, kad medicina, tame tarpe ir nevaisingumo gydymas, sparčiai tobulėja. Nuolat atsiranda nauji metodai ir papildomos priemonės, didinančios galimybę porai susilaukti vaikų. M. Anglickis džiaugiasi, kad vaisingumo centras „Northway“ vyrams gali pasiūlyti vos keliose klinikose Lietuvoje atliekamas procedūras. Viena iš jų – jau minėta mikroskopinė varikocelės operacija, kurios metu naudojamas galingas mikroskopas ir pašalinamos kapšelio venos galinčios lemti varikocelės atsinaujinimą. Kita svarbi procedūra – mikroskopinė TESE. Ši procedūra atliekama mikroskopu, kada vyro spermoje nerandama spermatozoidų. Ši operacija leidžia rasti tai, ko, atrodo, rasti – neįmanoma. Atsargiai atidengus sėklidės dangalus, mikroskopu ieškoma spermatozoidų, kurių nėra niekur kitur. Net ir vienas rastas spermatozoidas gali būti panaudotas kiaušialąstės apvaisinimui. Šios procedūros dėka kūdikio susilaukti gali net ir praradusieji viltį patirti tėvystės džiaugsmą. Svarbu ir tai, kad darbas mikroskopu iki minimumo leidžia sumažinti komplikacijų riziką.
„Taigi, šiuolaikinė medicina geba padaryti tai, kas atrodo neįmanoma. O sėkmę visada lemia komandinis gydytojų darbas ir svajojančių tapti tėvais žmonių motyvacija, kantrybė ir pasitikėjimas specialistais“, – pabrėžia M. Anglickis.
