Laikas pamiršti laiškanešius? Pašto rinka Lietuvoje išgyvena spartų virsmą, nors laiškanešiai vis dar ateina. Tiesa, dabar daugiau lankosi kurjeriai. Atneša ir laiškų, bet daugių siuntinių.
Siuntiniai tampa pagrindiniu srauto šaltiniu, e. prekyba stiprėja, o popieriniai laiškai traukiasi.Tiesa, sąskaitas, bankų ir anstolių laiškus vis dar nešioja – ne patys laukiamiausi laiškučiai? Dėl tokių nėra šokama?
Valstybė, kaip skelbia Ryšių reguliavimo taryba (RRT) už 2021–2022 m. laikotarpį skiria apie 7 mln. eurų universaliajai pašto paslaugai finansuoti – nors ši 2024 m. sudarė vos 6,3 proc. rinkos.
Ar dabartinis modelis išliks tvarus, kai sektorius vis labiau atveriamas konkurencijai? Tokį klausimą kelia RRT.
RRT duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje išsiunčiamų popierinių laiškų sumažėjo beveik perpus – nuo 46,5 mln. 2021 m. iki 29 mln. 2024 m.
Paslaugų struktūrą neva iš esmės keičia spartėjanti skaitmenizacija, auganti e. prekyba ir galimybė bendrai naudotis infrastruktūra.
Apie šiuos pokyčius diskutuota RRT surengtoje konferencijoje „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities logistika“, kurioje pabrėžta, kad sektorius jau nebėra tik viena valstybinė įmonė, o visa rinka, kurią sudaro tokie dalyviai kaip „Omniva“,„DPD”, „Venipak“, „uDrop“ ir kiti.
„Šiandien pašto sektoriaus ašis – nebe laiškai, o siuntiniai: daiktai, prekės. Laiškai sparčiai nyksta dėl skaitmenizacijos. Mums, kaip rinkos reguliuotojui, svarbiausia, kad būtų užtikrinta kokybė, greitis ir prieinama kaina visiems pristatant siuntas“, – konferencijoje teigė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyr. patarėja Ernesta Vagonienė.
Lietuvos pašto Tinklo padalinio vadovės Giedrės Vaitekūnaitės teigimu, siekiant geresnio paslaugų prieinamumo, planuojama įrengti paštomatus visose gyvenvietėse, kuriose gyvena bent 500 žmonių, bet kur dar nėra įrengta paštomatų. Apie 300 tokių gyvenviečių vis dar neturi šios paslaugos infrastruktūros.
RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, kalbėdamas apie pašto sektoriaus ateitį, išskyrė keturis prioritetus.
Jo nuomone reikia: užtikrinti paslaugų pasiekiamumą visoje šalyje, ypač atokiose vietovėse; įgyvendinti trijų dienų standartą (kiekviena siunta iš Lietuvos turi pasiekti bet kurį Europos tašką per 72 val.); sukurti bendrą, visiems prieinamą paštomatų ir paslaugų infrastruktūrą; bei spartinti skaitmenizaciją.
Europos kontekstas: masto ekonomika, spaudimas kainai ir paštomatų dominavimas
Mindaugas Cerpickis, „Copenhagen Economics“ direktorius, pabrėžia:
„Korespondencijos nuosmukis yra neišvengiamas. B2C siuntinių kiekis auga, o kaina vis dar išlieka esminis kriterijus elektroninės prekybos siuntėjams. C2C segmente pirmauja paštomatai.“
Jo teigimu, konkurencinis spaudimas kainai stiprėja, todėl operatoriai ieško efektyvumo – nuo išmanaus tinklo planavimo iki naujų technologijų. „Tai lenktynės tarp tradicinių pašto operatorių ir pasaulinių elektroninės prekybos gigantų“, – sako M. Cerpickis.
Valstybė kasmet kompensuoja universaliosios pašto paslaugos teikimą
RRT vadovė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad pašto paslaugų prieinamumas regionuose vis dar stipriai priklauso nuo valstybės išteklių.
„Nors pašto sektorius sparčiai keičiasi ir tampa konkurencingas, vis dar apie 6 proc. visos rinkos sudaro valstybės subsidijuojama universalioji pašto paslauga. Ar ši paslauga be valstybės paramos būtų kokybiška ir prieinama visiems – vertinsime šiais metais pradėtame pašto rinkos tyrime. Mūsų tikslas – kad kiekvienas gyventojas gautų pašto paslaugas rinkos sąlygomis bet kurioje Lietuvos vietoje“, – teigia J. Šovienė.
Ji taip pat pabrėžia būtinybę mažinti skaitmeninę atskirtį: „Turime padėti žmonėms įgyti skaitmeninius įgūdžius – kad jie galėtų naudotis tiek pašto, tiek kitomis viešosiomis paslaugomis skaitmeninėje erdvėje.“
Transformacija, kuri keičia sektoriaus esmę
Pašto paslaugų ateitis priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo politinių pasirinkimų, kaip subalansuoti valstybės vaidmenį sparčiai besikeičiančioje rinkoje.
Toliau ieškant pusiausvyros tarp prieinamumo, efektyvumo ir konkurencijos, pašto sektorius tampa lakmuso popierėliu platesnėms valstybės paslaugų transformacijoms.
