„Prieš premjerą dar svarsčiau, kokiai auditorijai galėtų patikti, o dabar žinau, kad karžygė Pliaterytė patiks visiems, ji įkvėps tėvus atsivesti savo vaikus ir parodyti herojiškumo, patriotiškumo pavyzdį“, – sako Monika Liu. Po sėkmingo debiuto muzikinio teatro scenoje, atlikėja kviečia į paskutinius muzikinės dramos „Emilija“ pasirodymus lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Batališkas mūšio scenas, sudėtingus šeimyninius santykius bei visuomenėje gajus moterų ir vyrų stereotipus kartu su Monika Liu atskleidžia Mantas Zemleckas, Jovita Jankelaitytė, Andrius Kaniava, Tadas Girininkas ir kiti žinomi aktoriai bei dainininkai. Nuo neįprasto muzikos kūrimo proceso, pasitelkiant naujausias technologijas bei lietuviškus instrumentus, iki fizinio ar net psichologinio atlikėjų pasirengimo – žiūrovams dar naujų faktų atskleidžia ansamblio „Lietuva“ miuziklo komanda.
Pravėrė muzikinius užkulisius
Nuo jautrių arijų iki didingų kino filmus primenančių kūrinių – atskiriems ryškiausiems herojams ir jų charakteriams muziką kūrė keturi atskiri kompozitoriai.
„Didžiausias iššūkis buvo suderinti skirtingų laikmečių estetiką, tai yra šiuolaikiškai papasakoti prieš du šimtmečius vykusią istoriją. Muzikine prasme tam buvo pasirinkta gretinti elektroninę, simfoninę ir folk muziką, o kad viskas organiškai susijungtų, elektroninius instrumentus pasigaminau įrašydamas „Lietuvos“ ansamblio liaudiškus instrumentus. Jų garsus apdirbęs kompiuteriu sukūriau elektroninį muzikinį takelį, kuris lydi gyvai grojančių liaudies ir simfoninio orkestro instrumentų grojimą“, – pasakoja vienas iš kompozitorių Jievaras Jasinskis, kurio muzika ir aranžuotės skambėjo tokiuose ansamblio „Lietuva“ projektuose kaip Baltijos kelio 35-mečiui skirtas koncertas „650 KM LAISVĖS“ bei šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.
„Kūrybos procesas buvo tikrai įdomus, kadangi muziką teko rašyti keturiems skirtingiems kompozitoriams, reikėjo atrasti bendras muzikines temas, stilistikas. Manau, tai ir buvo pagrindinis iššūkis, kaip visiems savo muziką apjungti į vieną miuziklą, tačiau puikaus režisieriaus dėka mums tai pavyko! Kaip jaunam kompozitoriui, be galo pamokanti patirtis, didžiulė garbė dirbti su tokios aukštos klasės kūrėjais“, – džiaugiasi antrasis kompozitorius Rytas Svilainis. Jaunasis kūrėjas su liaudies instrumentais novatoriškai eksperimentavo ir ansamblio performanse „Siūbuojanti žemė“.
Pasitelkė dirbtinį intelektą
Dar vienas miuziklo „Emilija“ kompozitorius – Jonas Jurkūnas, atpažįstamas iš ansamblio pastatytos koliažinės operos „Mažvydas“ laikų. Kūrėjas tiki, kad likimas į naują „Lietuvos“ projektą atvedė neatsitiktinai, o žiūrovams gali būti įdomu, kaip šiais laikais kūrybiniuose procesuose išnaudojamos šiuolaikinės galimybės.
„Pliaterytės istorija mane netikėtai pasivijo dar kartą. 2017 m. režisierius D. Ulvydas pakvietė parašyti muziką filmui „Emilija iš Laisvės alėjos“, kur E. Pliaterytės tema turi ryškų pėdsaką. Buvau parašęs Emilijos dainos eskizą, kuris liko filme nerealizuotas, žinojau, kad daina stipri, jaučiau pareigą ją paleisti į pasaulį. Sulaukęs kvietimo prisijungti prie „Emilijos“ miuziklo, prisiminiau tą filmui kurtą eskizą – režisierius K. Jakštas nusprendė, kad ši daina išplėtojus galėtų tapti finalinė. Sutapo, kad viena Emilija davė pagrindą kitai Emilijai.
Beje, pirmąkart pasitaikė proga muzikinius garso eskizus atlikėjams pateikti pasitelkiant dirbtinio intelekto generuojamus balsus. Siekdami sklandesnio repeticijų proceso, atlikėjams pateikiame ne tik natas, bet ir eskizinį garso maketą, kompiuteriu imituotą gyvo atlikimo modelį. Dabartinės dirbtinio intelekto technologijos leidžia suimituoti įvairių tesitūrų ir charakterių balsus, kas paspartina pasiruošimą“, – naujų faktų atskleidžia J. Jurkūnas. Lyrinio skambesio į muzikinę dramą įneša ir ketvirtasis kompozitorius Gintautas Venislovas.
Istoriniai personažai – dar ryškesni
Šiemet paskutinių „Emilijos“ spektaklių laukia ir patys atlikėjai, kurie prisimena savo asmenines patirtis, fizinį ir psichologinį pasiruošimą. Žiūrovams vienu įsimintiniausių personažų tapo maištingasis grafas, Emilijos pusbrolis Mykolas, kurį įkūnija ansamblio „Lietuva“ solistas Donatas Kaikaris. Jis sako, kad su kiekvienu spektakliu jo vaidmuo vis auga.
„Didelis džiaugsmas dainuoti tokioms minioms žmonių ir matyti, kad publikai išties patinka ši istorija bei pastatymas. Mykolo protestas yra nemažai iššūkių kelianti scena. Aš ją prilyginčiau važiavimui motociklu – labai smagu, bet jeigu nuvirsi, tai gali stipriai skaudėti (šypsosi). Protesto pabaigoje yra epizodas, kur Kablukovas nugriauna Mykolą nuo pakylos ir jis aukštielninkas krenta kareiviams į rankas. Atsimenu, vienoj repeticijoje virsdamas aš kiek stipriau atsispyriau nei įprastai, ir mane gaudantys šokėjai to nesitikėjo, ne visai mane sugavo – mano galva vos neatsitrenkė į grindis. Ir nors tikrai pasitikiu kolegomis, bet tada pagalvojau: „reikia pasitikrinti, ar tikrai turiu draudimą dėl traumų“, – apie artisto išbandymus scenoje pasakoja D. Kaikaris.
Visais laikais aktualų motinos ir dukros santykį, kartu stiprų ryšį su Emilija atskleidžia ir kita ansamblio solistė, motinos Anos fon Mol rolę atliekanti Ilona Pliavgo. Jų duetas sugraudino ne vieną.
„Grafienė Ana yra labai sudėtinga asmenybė – jos emocijų amplitudė, dramatiški išgyvenimai ir subtilus charakterio gilumas reikalavo nuolat ieškoti pusiausvyros tarp jautrumo ir teatrališkumo. Šiame vaidmenyje vokalas ir vaidyba yra neatsiejami – kiekviena nata turi perteikti jos vidinį pasaulį. Ana ir Emilija turi nepaprastai sudėtingus santykius, kurie yra pilni įtampos, meilės ir skaudžių nesusikalbėjimų. Ana, kaip motina, yra griežta ir reikalaujanti – ji stengiasi formuoti Emiliją pagal savo pačios standartus ir vertybes, tačiau po tuo griežtumu slypi begalinis jautrumas ir rūpestis. Emilija yra ne tik dukra, bet ir jos viltis, jos gyvenimo prasmė, todėl Ana neretai peržengia ribas, bandydama ją apsaugoti ar nukreipti. Spektaklio pradžioje Ana atrodo stipri ir nepalaužiama, tačiau siužetui rutuliojantis matome, kaip Emilijos pasipriešinimas ir jos savarankiškumo siekis priverčia motiną pažvelgti į save kitaip“, – pasakoja sopranas I. Pliavgo.
Emilijos pusbrolio Cezario vaidmenį atlieka M. Zemleckas, adjutantė Marija – J. Jankelaitytė. Rusų generolas Michailas Kablukovas – T. Girininkas, kazokų vadas Verzulinas – Žygimantas Galinis, poetas – A. Kaniava. Emilijos tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris – Zenius Sakalauskas, kunigas – Vaidas Bartušas ir Paulius Klangauskas pakaitomis. Kitus spektaklio personažus įkūnija valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokėjų trupė, orkestras ir kviestiniai muzikantai: kamerinis styginių instrumentų ansamblis (vadovė Ingrida Raupaitė) ir varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Sonum Brass Ensemble” (vadovas Sergijus Kirsenka). Gyvam orkestrui diriguoja ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.
Režisierius Kęstutis Jakštas, scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, choreografė Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė Olga Filatova Kontrimienė, režisieriaus K. Jakšto asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, videoprojekcijų dailininkai Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, garso režisierius Tomas Ždanavičius.
Po „Emilijos“ turo pabaigos, toliau valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuare – naujas muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija“ pagal Ingos Narijauskienės terapines pasakas vaikams. Gruodžio 29 d. Kaune, tradiciškai išlydint senuosius metus, rengiamas naujametis koncertas „Mes – Lietuva!” su kviestiniu atlikėju Giedriumi Arbačiausku.
Martyno Vitėno nuotr. 
Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
Martyno Vitėno nuotr.20.jpg
