„Kultūra nėra desertas. Kultūra turi būti pamatas, kuris formuoja asmenybę ir daro poveikį visuomenės procesams. Neįmanoma nepastebėti, kad visa tai vyksta Kauno rajone. Neabejoju, kad Europos kultūros sostinės projektas ir kiti renginiai čia paliks ryškų pėdsaką, nes į kultūros procesą jūs pasinėrėte giliau, įtraukdami bendruomenes“, – pastebėjo kultūros ministras Simonas Kairys, kartu su komandos nariais penktadienį praleidęs Kauno rajone.
Kultūrą laiko prioritetu
Meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad kultūra Kauno rajone yra viena iš prioritetinių sričių.
Vien šiemet savivaldybė kultūrai skyrė 5,5 mln. eurų. Bažnytinio paveldo programai kasmet skiriama ne mažiau kaip 400 tūkst. eurų. Kartu su Kauno žydų religine bendruomene atstatoma Čekiškės sinagoga.
Sėkmingai veikia Kauno rajono viešoji biblioteka ir 31 jos filialas. Raudondvario dvarą savivaldybė atstatė ir pritaikė reprezentacijai, turizmui, šventėms, muziejui, civilinėms santuokoms. Menų inkubatorius tarnauja profesionaliajam menui.
V.Makūnas informavo apie savivaldybės ketinimą Menų mokyklos reikmėms pritaikyti pietinį Raudondvario dvaro svirną.
Ieško naujų formų
Kultūros ministerijos komanda aplankė Ramučių kultūros centrą, kuris 2021 m. buvo pripažintas geriausiu 2-os kategorijos kultūros centru Lietuvoje. Ši įstaiga į kultūrinę, pramoginę veiklą įtraukia Karmėlavos, Neveronių, Domeikavos ir Lapių seniūnijų įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus. Aktyviai bendradarbiauja su VšĮ „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Etnografiniai kolektyvai „Serbentėlė“ ir „Viešia“ yra pelnę „Aukso paukštę“, tarptautiniu mastu žinomas Voškonių mėgėjų teatras „Siena“.
„Kultūros renginiams stengiamės panaudoti įvairias erdves, ieškome naujų formų, mėgstame žanrų įvairovę ir sintezę“, – sėkmės formulę aiškino kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė. Kaip pavyzdį ji paminėjo folkloro ansamblio „Viešai“ ir folkroko grupės „Žalvarinis“ projektą.
Šie metai Ramučių kultūros centrui buvo ypatingi dar ir tuo, kad centras įsikūrė atnaujintose patalpose, greta pastato įrengtas amfiteatras.
Muziejus laukia remonto
Vilkijoje įsikūręs Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus garsėja unikaliu liaudies dainų ir padavimų rinkiniu, Arūno Sniečkaus medžio skulptūromis ir jo žmonos Vidos pintais šiaudiniais sodais, kurie, pasak viceministro Rimanto Mikaičio, anksčiau ar vėliau pateks į UNESCO paveldo sąrašą.
Muziejus buvusioje Vilkijos parapijos klebonijoje visuomenininkų iniciatyva pradėtas kurti dar sovietmečiu, o 1990 metais jo steigėju tapo Kauno rajono savivaldybė. Vienoje trobos dalyje gyvena ir muziejininkai. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas informavo, kad yra parengtas A. ir J. Juškų muziejaus sutvarkymo techninis projektas, kurį pavyko suderinti su Kultūros paveldo departamentu, kitomis institucijomis, reikia tik surasti finansavimo šaltinius.
Metų atradimai
Kultūros ministerijos komanda aplankė dar kelis stiprėjančius Kauno rajono kultūrinės traukos objektus. Savivaldybės pastangomis restauruota Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau keletą metų tarnauja kultūrai: čia vyksta koncertai, parodos, šventės, filmų peržiūros, festivaliai. Bažnytėlėje yra klavesinas, tačiau V. Makūnas puoselėja viziją įsigyti galingesnį instrumentą – vargonus.
Tikra šių metų kultūrinio gyvenimo sensacija tapo Kluoniškių kaime po atviru dangumi įrengta Antano Sutkaus fotogalerija, kuri traukia fotografijos klasiko gerbėjus iš viso pasaulio.
Didelį rezonansą sukėlė vienas drąsiausių Kauno rajono ir KEKS projektų – žemkasė „Nemuno 7“. Už jos pritaikymą kultūros erdvei architektės S. Kundrotaitė-Savickė, R. Povilionienė ir Ū. M. Bujauskaitė pelnė Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimą.
Prie metų kultūrinių atradimų galima priskirti ir atgimstančią Tado Ivanausko Obelynės sodybą. Jos šlovė nebūtų sugrįžusi, jei ne ryžtingas Kauno rajono savivaldybės sprendimas perimti šį unikalų objektą savo žinion.
„Gera matyti daug veiksmo, kurį čia užkūrėte. Turite gerų pavyzdžių, juos reikia rodyti kitiems“, – kultūros situaciją Kauno rajone įvertino S. Kairys.
