Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus ketvirtadienį pakvietė Kauno rajono merą Valerijų Makūną ir jo komandą susipažinti su Karmėlavoje įsikūrusio Kauno oro uosto plėtros darbais. Prie administracinio pastato buvo iškelta Kauno rajono vėliava, po to visi užsidėjo statybininkų šalmus ir išėjo apžiūrėti oro uoste vykstančių pokyčių.
V.Makūnas prisiminė oro uosto priešistorę, kai 1988 metais sovietinėje raketų bazėje atsirado pirmasis pakilimo takas. Tada iš Karmėlavos buvo galima nuskristi į Šiaulius ir dar į penkis Sovietų sąjungos miestus. Nepriklausomybės laikais oro uostas prasiplėtė, o nuo 1994 metų tapo tarptautiniu.
Kauno rajono savivaldybė ir oro uosto administracija daug metų bendradarbiauja skatindamos turizmą, nemažai tenka bendrauti ir sprendžiant urbanistinius bei infrastruktūros klausimus. Meras pastebėjo, kad Kauno regionas pagal užsienio investicijas jau aplenkė Rygą ir vejasi Taliną, todėl oro uosto plėtra konkurencinėje erdvėje tampa dar reikšmingesne.
S.Bartkus tvirtino, kad praėję metai Kauno oro uostui buvo rekordiniai pagal keleivių skaičių, kuris siekė maždaug 1,4 mln. Prognozuojama, kad šiais metais jis gali pasiekti ir du milijonus.
Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir trečias Baltijos šalyse. Išplėtojus pietinę dalį, jis taps dar stipresniu verslo traukos centru.
Šiaurinėje dalyje „Ryanair“ plečia orlaivių remonto ir aptarnavimo bazę, netoli motelio suplanuota pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Keturių hektarų sklypas numatytas komercinei veiklai. S. Bartkaus teigimu, čia galėtų atsirasti degalinė, elektromobilių įkrovos stotelė, plovykla, greito maisto restoranas, galbūt prekybos centras.
V.Makūnas pabrėžė, kad vykdant ambicingus planus svarbu galvoti ir apie šalia esančius žmones, kurių Karmėlavos seniūnijoje gyvena beveik 9 tūkstančiai.
Kauno oro uoste veikia „Ryanair“ antrinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „FL Technics“, „DAT“ ir „MAAS Aviation“. Ilgalaikis plėtros planas iki 2052 metų numato dar daugiau investicijų, sukurtų darbo vietų ir galimybių. Skaičiuojama, kad ilgalaikės investicijos į naujus projektus Karmėlavoje nuo 2025 iki 2052 metų gali siekti apie 50 mln. eurų, o terminalų pajėgumai išaugti iki 3 mln. keleivių per metus.
Nuotr. krs.lt.
