Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kurią ji pradėjo 2014 metais, o atnaujino 2022 metų Vasario 24 dieną, ukrainiečiai vis giliau apšaudo ir pačios Rusijos teritoriją. Frontas sausumoje lieka stabilus, tačiau abi pusės stiprina tolimas oro atakas.
Antradienio rytą Kursko aerodrome nugriaudėjo sprogimas. Nenustatytas dronas vakar atakavo „branduolinę” aviaciją už 600 km nuo Ukrainos, skelbia kremlin.ru. Šį rytą Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sušaukė nuolatinius Saugumo Tarybos narius.
Atstumas nuo Riazanės iki Maskvos – 183.29 kilometro arba 113.64 mylios. Kremliaus interneto svetainėje rašoma, kad susitikimas buvo skirtas „vidaus saugumo užtikrinimui”. Išsamesnės informacijos nėra. Susitikimas vyksta sprogimų Rusijos aerodromuose fone.
Be to, smogus dronams, gaisras kilo pramoninio komplekso teritorijoje už kelių metrų nuo degalų rezervuarų Briansko srityje.
***
Ukrainos bepiločiai lėktuvai, kaip praneša įvairūs šaltiniai, atakavo Rusijos oro bazes Engelse ir netoli Riazanės, kurios yra giliai užnugaryje. Tai buvo „narsiausia Ukrainos ataka”, kuria ji pademonstravo savo gebėjimą naikinti taikinius tokiu dideliu atstumu nuo sienos.
„Dronai buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos, o bent vieną smūgį netoli bazės koregavo specialiosios pajėgos”, – JAV laikraštis „The New York Times” citavo Ukrainos pareigūną.
Smūgiai Rusijos užnugario bazėms parodė, kad „Kijevas pasiryžęs smogti priešui Rusijos širdyje, taip padidindamas karo riziką”, ir pirmą kartą pademonstravo sugebąs atakuoti tokiais dideliais atstumais.
Kremlius teigė, kad bazes atakavo sovietinių laikų reaktyviniai bepiločiai lėktuvai. Rusija tikina, kad jų priešlėktuvinė gynyba perėmė dronus ir kad į bazes esą nukrito tik nuolaužos. Tačiau trys rusai žuvo, o dar keturi buvo sužeisti. Taip pat buvo, kaip pranešama, apgadinti du Tu-95 lėktuvai.
„Ukrainos vyriausybė atsisakė viešai pripažinti šiuos smūgius, kaip ir kitų išpuolių prieš Rusiją ir Rusijos okupuotą Krymą atveju. Engelso oro bazė ir Riazanės karinis objektas yra už 300-450 mylių nuo Ukrainos sienos, o tai yra už visų žinomų Ukrainos arsenalo raketų veikimo zonos ribų”, – teigia amerikiečių laikraštis.
Pažymėtina, kad Engelso aerodromas yra pagrindinė tolimojo veikimo aviacijos operatyvinė bazė Rusijos vakaruose. Ten tupia ir kyla apie 30 bombonešių. Šie lėktuvai yra Rusijos „branduolinio atgrasymo“ pajėgų dalis ir dažnai naudojami apšaudyti Ukrainą sparnuotosiomis raketomis.
***
Rusijos okupantai apšaudė Kupijansko rajoną Charkovo srityje, žuvo žmogus. Charkovo ir Kupjansko rajonai vėl buvo apšaudyti Rusijos okupantų artilerijos ugnimi, pranešė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas per „Telegram”.
„Deja, dėl Rusijos apšaudymo Kupiansko rajono Obuchovkos kaime žuvo 68 metų vyras”, – nurodo Sinegubovas.
Taip pat, anot jo, padaryta žala privatiems namams, ūkiniams pastatams ir sandėliams.
Sinegubovas sakė, kad šiuo metu vyksta savanoriška evakuacija iš Kupiansko rajono į saugesnes vietas regione. „Vietos valdžios institucijos kartu su savanoriais jau evakavo 217 žmonių, o dar 68 prašymai yra nagrinėjami”, – sakė jis.
***
Nepaisant sankcijų, Rusija rado būdų įsigyti puslaidininkių ir kitų technologijų arba prieš prasidedant karui turėjo didelių komponentų atsargų.
Rusija pagamino kai kurias sparnuotąsias raketas, kuriomis lapkričio 23 d. buvo smogta Ukrainai, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Vakarų sankcijos buvo sugriežtintos.
Kaip rašo „The New York Times”, ekspertai ištyrė po lapkričio 23 d. atakos Kijeve rastų sparnuotųjų raketų X-101 liekanas.
Konfliktų ginkluotės tyrimų (Conflict Armament Research) ataskaitoje teigiama, kad viena raketa buvo pagaminta šią vasarą, o kita – po rugsėjo mėnesio. Apie tai esą byloja ginklų ženklinimas.
Vieno iš tyrėjų nuomone, tai, kad Rusija ir toliau gamina pažangias valdomas raketas, pavyzdžiui, X-101, rodo, kad ji rado būdų, kaip įsigyti puslaidininkių ir kitų technologijų nepaisant sankcijų, arba kad prieš prasidedant karui ji turėjo didelių komponentų atsargų.
