Artėjant didžiausioms metų šventėms, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskr. VPK) kviečia „keliauti“ į saugesnį šventinį laikotarpį, saugesnius 2025-uosius, nepasiduoti iliuzijai ir neleisti rožiniams akiniams, kurie tarsi iliuzija apakina ir neleidžia gyventojams išlikti budriais. Nuo šiol Kaune startuoja prevencinė akcija „NE(pasi)DUOK“! O tiksliau – nepasiduok iliuzijai ir neduok savo pinigų sukčiams.
Pareigūnai kviečia nepasiduoti iliuzijai
Policijos pareigūnai nuolat ieško būdų, kaip atkreipti visuomenės dėmesį į kasdien tykantį pavojų. Tačiau vien nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėta daugiau nei 2,7 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų, bemaž po 9 tyrimus kasdien. Vien Kauno apskr. VPK yra pradėtadaugiau nei800 ikiteisminių tyrimų, kai iš gyventojų bei įmonių išviliojama nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Apžvelgiant pastaruosius metus, tokių nusikaltimų Kauno apskrityje daugėja. Pastebima, jog sukčiai suaktyvėja ir prieš gražiausias metų šventes. Tad Kauno apskr. VPK pareigūnai gyventojus ragina nepasiduoti rožinių akinių iliuzijai, išlikti itin atidžiais bei kritiškai vertinti informaciją apie greitai uždirbamus didelius pinigus, galimybes įsigyti pigesnes prekes ir pan.
Kiekvieną savaitę ši akcija, o kartu ir UAB „Kartono projektai“ rožinių akinių stendas, keliaus vis į kitą vietą. Startavus Kauno autobusų stotyje, akcija vyks Ąžuolyno bibliotekoje, Kauno miesto poliklinikos padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuje, Vinco Kudirkos bibliotekoje bei Kauno Akropolyje. Policijos pareigūnai bendraus su gyventojais sukčiavimo tema, vaišins juos arbata ir saldainiais.
Nukentėjus svarbiausia – greita reakcija
Anot Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Aleksej Gubenko, sukčiai turi daug „veidų“ ir daug skirtingų „profesijų“, sukčiavimo būdai išlieka panašūs, keičiasi tik istorijos. Jie gali prisistatyti „Google” darbuotojais, policijos pareigūnais, prokurorais, pašto darbuotojais ir t.t. Taip, įgavęs pasitikėjimą, sukčius iš gyventojo gali išvilioti visas gyvenimo santaupas.
Pašnekovas taip pat pasakoja, kad populiaria sukčiavimo schema išlieka ir siūlymai investuoti. „Pastebime, kad gyventojai patys susiranda įvairias investavimo platformas, jų patikimumo nepatikrina. Žinoma, būna ir taip, kai nepažįstamas žmogus paskambina ir pasiūlo investuoti“, – pasakoja A. Gubenko.
Šventiniu laikotarpiu kriminalistas kviečia būti ypač budriais, nes gyventojai, susivilioję didelėmis nuolaidomis, gali įsigyti neegzistuojančių pirkinių, pavyzdžiui, bilietų į koncertą, kuris Lietuvoje net nevyks.
Nukentėjus, anot A. Gubenko, svarbiausia greita reakcija. Jis pabrėžia, jog labai svarbu ne tik išaiškinti nusikaltimą, bet ir padėti gyventojams atgauti prarastus pinigus. Tad nukentėjus nuo sukčių, laikas ypatingai svarbus – reikia kuo skubiau susisiekti su savo banku bei policijos pareigūnais.
Štai 5 patarimai, kaip išvengti sukčiavimo ir apsisaugoti nuo sukčių:
Nesidalinkite asmenine informacija
Niekada nesidalinkite savo asmens kodu, banko kortelės duomenimis, slaptažodžiais ar kitais jautriais duomenimis telefonu, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, nebent esate tikri dėl paslaugos ar organizacijos patikimumo. Oficialios įmonės niekada neprašo tokių duomenų netikėtomis aplinkybėmis.
Patikrinkite įmonių ir žmonių patikimumą
Jei gaunate pasiūlymą ar pranešimą iš nežinomos įmonės ar asmens, visada patikrinkite jų patikimumą. Tai galite padaryti naršydami atsiliepimus internete, peržiūrėdami oficialius kontaktinius duomenis, ar patikrinę per valstybines svetaines. Būkite atsargūs, jei įmonė yra nauja ar informacijos apie ją internete labai mažai.
Naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikavimą
Stenkitės naudoti unikalius slaptažodžius kiekvienai paslaugai ir nesinaudokite tais pačiais slaptažodžiais keliose paskyrose. Be to, įgalinkite dviejų faktorių autentifikavimą (2FA) ten, kur įmanoma, kad papildomai apsisaugotumėte nuo neteisėto prisijungimo prie jūsų paskyrų.
Atsargiai elkitės su nuorodomis ir priedais
Būkite atsargūs atidarydami nuorodas ar atsisiųsdami priedus iš el. laiškų ar žinučių, ypač jei jie atsiųsti iš nežinomų šaltinių. Sukčiai gali naudoti apgaulingas nuorodas, kurios atrodo teisėtos, bet nukreipia į kenksmingas svetaines ar programas. Visada tikrinkite nuorodų tikrumą ir naudokite antivirusines programas.
Venkite skubos jausmo
Sukčiai dažnai naudoja skubos jausmą, bandydami priversti jus priimti greitus sprendimus. Jei gaunate skubų prašymą pervesti pinigus, suteikti duomenis ar priimti kitus skubius veiksmus, skirkite laiko pagalvoti. Pasikonsultuokite su šeimos nariais ar draugais ir niekada nesileiskite spaudžiami veikti neapgalvotai.
