Po Seimo rinkimų į parlamentą nepatekę buvę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai iki šiol sunkiai ieškosi darbo. Šiuo metu Seime dirbančios partijos vadovybės paramos nesulaukiantys buvę politikai teigia, kad po rinkimų LSDP viršūnės pasirūpino tik jiems artimais žmonėmis.
„Partijos moralinės paramos nereikia, nes aš gana stipri. O toliau… Gal kad turiu pragyvenimo šaltinį iš „Sodros“, galiu sau leisti užsiimti tuo, kuo noriu. Taigi, labai ačiū socialdemokratams, bet kaip nors gal susitvarkysiu“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė buvusi ūkio ministrė, ankstesnės kadencijos Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė, paklausta, ar sulaukė partijos paramos ieškodama darbo. Ji neneigė mananti, kad dabartinė LSDP vadovybė pasirūpino tik sau artimais buvusiais parlamentarais. „Taip. Tai yra faktai, kurių nenuneigsi“, – patvirtino ji.
Kaip žinoma, šiuo metu Seime dirba 17 LSDP atstovų. Kartu su į Seimą patekusiais dviem Darbo partijos nariais jie sudaro 19 asmenų parlamentinę frakciją, esančią valdančiojoje koalicijoje su 59 parlamentarus turinčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ankstesnės Seimo kadencijos metu LSDP frakciją sudarė 40 parlamentarų.
Padeda kitai organizacijai
Viena iš nedaugelio į Seimą nepatekusių eksparlamentarų, šiuo metu turinti darbą – LSDP Kauno skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė, vieną kadenciją dirbusi parlamentiniame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Nuo praėjusių metų gruodžio 27-osios ji eina Kauno mero, visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ lyderio Visvaldo Matijošaičio patarėjos pareigas.
Kalbėdama su „Lietuvos žiniomis“, O. Leiputė neigė Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje pasklidusius samprotavimus, esą šis postas jai galėjęs atitekti kaip kompensacija socialdemokratams už neseniai prarastą Kauno vicemero poziciją. Kaip žinoma, prieš kelis mėnesius iš Kauno vicemero pareigų pasitraukus socialdemokratui Vasilijui Popovui, šios pareigos buvo pavestos ne kitam mažąja miestą valdančios koalicijos partnere esančios LSDP atstovui, bet „Vieningo Kauno“ iškeltai Rasai Šnapštienei.
„Kadangi nuo tada, kai buvau Kauno miesto tarybos narė (šias pareigas O. Leiputė ėjo 2011–2012 metais – aut.), visą laiką palaikiau glaudžius ryšius su savivaldybe, nepatekusi į Seimą gavau mero pasiūlymą tęsti darbą kaip jo patarėja. Su V. Matijošaičio vadovaujamu visuomeniniu judėjimu miesto taryboje dirbome vienoje koalicijoje. Be to, prisiminkime, kad LSDP Seimo rinkimų sąraše dviejose Kauno vienmandatėse rinkimų apygardose kartu ėjo judėjimo „Vieningo Kauno“ atstovai, taigi, bendradarbiavimas yra natūralus“, – aiškino buvusi Seimo narė.
Pasiūlymų nesulaukė
Eksparlamentarė B. Vėsaitė, kalbėdama su „Lietuvos žinioms“, neslėpė, kad dabartinė situacija jai nėra lengva. „Jokių konkrečių darbo pasiūlymų neturiu. Kai tiek metų buvau aktyvioje veikloje, tokia atsiradusi tuštuma kartais tikrai labai žeidžia. Prašiau partijos pagalbos. Bet, deja, tikrai nebuvo pagalbos ir paramos. Ir jokių pasiūlymų“, – sakė politikė.
Seime ji dirbo tris kadencijas nuo 2000 metų. 2012–2013 metais B. Vėsaitė vadovavo Ūkio ministerijai – šias pareigas ji prarado po kelionės privačiu verslininkų lėktuvu. Politinės karjeros Seime metu ši politikė garsėjo aštriomis, neretai didelį rezonansą sukeldavusiomis kalbomis, taip pat nevengdavo oponuoti dabartinei LSDP vadovybei. Po pralaimėtų šių Seimo rinkimų būtent B. Vėsaitė kartu su socialdemokratų garbės pirmininku Aloyzu Sakalu aštriai kėlė partijos lyderių atsakomybės už nesėkmę klausimą, siūlydama, kad dėl to iš posto nedelsdamas atsistatydintų dabartinis LSDP vadovas Algirdas Butkevičius, taip pat dėstė poziciją, jog derybose dėl valdančiosios koalicijos jis neturėtų groti pirmuoju smuiku.
Pasak B. Vėsaitės, dėl to, kas įvyko, ji neketina atsiriboti nuo LSDP. „Man tikrai ne tas pats, kas vyksta partijoje, o vyksta tikrai nelabai geri dalykai. Nepritariu tai tylos sienai, kuria jie atsitvėrė, ypač Seimo frakcija. Manau, tikrai reikėtų didesnio aktyvumo“, – kalbėjo politikė.
Girdėjo tik pažadus
Nusivylimas, kalbant apie ateitį, girdėti ir ankstesnėje kadencijoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavusios Kristinos Miškinienės balse. Anksčiau ėjusi Druskininkų vicemerės pareigas, gelbėjusi LSDP kurorto skyrių praėjusią vasarą kilusios įtampos (iš partijos pasitraukus kurorto merui Ričardui Malinauskui) metu, dabar, likusi be parlamentaro mandato, ji teigė partijos paramos nesulaukusi.
„Partijos vadovybės žodžių, kad man padės, būta. Bet kol kas tai – tik žodžiai. Kai kurie buvę kolegos iš dabartinės Seimo frakcijos kartais paskambina. Žinote, situacija tikrai daugiau nei graudi. Mano sūnus sako: jeigu su savo patirtimi nesi niekam reikalinga, tai apie ką kalbame?“ – guodėsi K. Miškinienė.
Druskininkuose gyvenanti parlamentarė „Lietuvos žinioms“ pasakojo ieškojusi darbo socialinėje, regionų plėtros srityse, nes būtent jose yra sukaupusi ilgametę patirtį. „Drįstu teigti, kad valdymo srityje turėjau didelę patirtį – tiek vietos valdžioje, tiek Regionų plėtros taryboje, ten dirbau maždaug 12 metų. Bet suprantu, dabar valdžios institucijose buvę Seimo nariai nėra labai pageidaujami“, – kalbėjo socialdemokratė.
Darbo kol kas neturi ir buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos narys Eduardas Šablinskas. „Dėl darbo (su partijos vadovais – red.) lyg viskas buvo sutarta, bet sulig pirmosiomis valdžios formavimo dienomis, kai visi vieni kitus purvuose maudė, žinoma, likau nuošalyje. Kai partijos (valdančiąją koaliciją sudarę LSDP bei LVŽS – aut.) pasidalijo ministrų postus, įdomiai susiklostė: turėjome savų narių, kurie per pastaruosius ketverius metus įrodė, kad sugeba dirbti, veikė lyg vienas kumštis, bet kai likau neišrinktas, mane lyg ir primiršo. Tai turbūt visiems žmonėms būdinga: kai po savimi turi šiltą vietą, į šonus dairytis, kam reikia pagalbos, nėra kada. O kad pats kitiems gali padėti, bet dėl savęs prašyti nemoki, tai jau yra tavo problema“, – svarstė socialdemokratas.
Sprendimų tebelaukia
Kelionės, knygos rašymas – tai veikla, kuria žada užsiimti į Seimą nepatekusi socialdemokratė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė. „O ką gali veikti, jeigu tave dėl amžiaus visi vertina kritiškai, net partijos kolegos. Daugelis jų džiaugėsi, kad nepatekau į Seimą, linkėjo man orios pensijos. Taigi, susitvarkiau visas išmokas ir naudosiuosi likusiu gyvenimu, nes niekada iki šiol negyvenau sau“, – pasakojo mokslininkė.
Pasak M. A. Pavilionienės, tai, kad socialdemokratai „pamiršta“ partiečius, kurie lieka už Seimo rinkimų ribos, jos nebestebina. „Mūsų partijos nariai dauguma buvo reikalingi tam, kad balsuotų už tam tikrus žmones. Jeigu tu patenki prie valdžios vairo, naudojiesi galimybe pasireikšti, išsakyti mintis, kiti galbūt turi kitų tikslų. O paskui esi nereikalingas. Man per 12 metų išaiškėjo visa politinė virtuvė. Ir džiaugiuosi, kad pasitraukiau, nes tai, kas dabar dedasi Seime, man yra nemalonu nei žiūrėti, nei klausyti“, – kalbėjo ji.
Ankstesnės ir šios kadencijos parlamentinės LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė tikino, kad žmogiškai jai gaila be darbo likusių buvusių kolegų. „Mes visi esame kalti, kad jie nebuvo išrinkti: ir jie patys, ir mes, kurie likome Seime. O rūpestis rasti darbo vietą, ir prestižinę… Tai gana sudėtinga. Yra daugiau neišrinktų buvusių parlamentarų, negu koalicijoje turime galimybę pasiūlyti darbo“, – aiškino ji.
Pasak I. Šiaulienės, partijos vadovybei ji teikė siūlymus, kad žmonės, ilgus metų esantys partijos nariais, turintys politinę patirtį bei ryšių su rinkėjais savo apygardose, neiškristų iš konteksto. „Tokių pamąstymų kyla, galbūt tik nėra sprendimų“, – teigė parlamentarė.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/neisrinkti-socialdemokratai-pasigenda-partijos-paramos/237345
