Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI)* mažėjo antrą mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonės lūkesčiai krito nuo 47,8 lapkričio mėn. iki 46,2 gruodžio mėn., t. y. mažėjo 1,6 punkto.
Vienas iš reikšmingiausių veiksnių, lėmusių Lietuvos pramonės įmonių lūkesčių mažėjimą, buvo artimiausio laikotarpio pramonės produkcijos gamybos prognozės. Kaip pažymi LPK ekonomistė Eglė Stonkutė, tai atsispindi visos euro zonos pramonės sektoriaus nuotaikose.
„Visoje Europoje pramonės įmonių lūkesčiai dėl produkcijos apimčių gruodį krito iki žemiausio lygio per metus. Įmonės fiksavo mažiau eksporto užsakymų ir mažiau pirko atsargų, mažino darbuotojų skaičius. Krito ir reikšmingos Lietuvos pramonės produkcijos užsakovės – Vokietijos – pramonės lūkesčių indeksas. Darbuotojus atleidinėja jau ne tik automobilių pramonės įmonės Europos Sąjungoje, tačiau ir susijusių su automobilių pramone sektorių įmonės (padangų gamintojai, detalių gamintojai ir kt.), saulės modulių gamintojai. Šiuos metus Europos Sąjungos pramonei dar gali pabloginti ketinami įvesti importo į JAV muitai“, – sako E. Stonkutė.
Kaip rodo PLI, Lietuvos pramonės įmonės planų reikšmingai mažinti darbuotojų skaičiaus neturi, nors lūkesčiai dėl jo kiek sumenko. Keturios iš penkių pramonės įmonių Lietuvoje artimiausiu metu neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Darbuotojų skaičiaus didinimas planuojamas tik kas antroje kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse. Šiais metais jau „nukraujavęs“ drabužių siuvimo sektorius ir toliau planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Tai ketina daryti kas trečia drabužių siuvimo įmonė. Kas penktoje kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektorių įmonėje taip pat svarstomi darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimai.
Atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka pakankami (ne per dideli), tačiau kiek daugiau jų kaupiasi tekstilės sektoriaus įmonėse. Gruodžio mėn. užsakymų skaičiai išliko tokie patys kaip ir lapkričio mėnesį, tačiau buvo mažesni nei vidutiniškai 2024 m. sausio-spalio mėnesiais. Įmonių tikrumas dėl naujų (ir ypač eksporto) užsakymų mažėja. Kas trečia pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema. Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose. Produkcijos paklausos ir paklausos eksporto rinkose nepakankamumo problemas labiausiai jaučia drabužių siuvimo ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektorių įmonės. Paklausos eksporto rinkose reikšmingų pokyčių (augimo) nesitiki nė vieno pramonės sektoriaus įmonės.
Gruodžio mėn. pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas kiek sumažėjo ir siekė 71,5 proc. (lapkričio mėn. buvo 72,0 procentų). Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėn. nesiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio ir, stebint stagnuojančią paklausą eksporto rinkose, nepanašu, kad artimiausiu metu smarkiai kistų. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. gruodžio mėn.). Didesnis nei vidutinis lapkričio mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas maisto produktų gamybos (88,6 proc.) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (82,8 proc.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo tekstilės gaminių gamybos (mažėjo 5,8 proc. punkto nuo 70,8 proc. lapkričio mėn. iki 65,0 proc. gruodžio mėn.), drabužių siuvimo (mažėjo 4,7 proc. punkto nuo 66,4 proc. lapkričio mėn. iki 61,7 proc. gruodžio mėn.) ir baldų gamybos (mažėjo 2,6 proc. punkto nuo 64,4 proc. lapkričio mėn. iki 61,8 proc. gruodžio mėn.) sektoriuose. Kituose sektoriuose pajėgumai mažėjo arba didėjo neženkliai (1,5 proc. punkto ribose).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai gruodžio mėn. buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas gruodžio mėn. siekė 60,9, lapkričio mėn. – 54,9), tekstilės gaminių gamybos (51,6, lapkričio mėn. – 53,7), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (51,5, lapkričio mėn. – 51,9), maisto produktų gamybos (48,3, lapkričio mėn. – 52,8), baldų gamybos (48,3, lapkričio mėn. – 50,0) sektoriuose. Tuo tarpu drabužių suvimo, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamybos (išskyrus baldus), metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginiu) gamybos sektorių įmonių lūkesčiai gruodžio mėn. buvo prastesni nei vidutiniškai visų pramonės įmonių. Drabužių suvimo, nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonių lūkesčių indeksai nesiekė net 40-ies.
—
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
