Praėjusios savaitės pabaigoje buvo paskelbti kūrybinių idėjų dirbtuvių ir varžytuvių „Adaptyvi kapsulė“ nugalėtojai. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoto „Kauno dizaino įvykio“ metu vykusio renginio dalyviai turėjo sukurti transformuojamą, uždarą bendravimo erdvinę struktūrą, kur saugiai galėtų bendrauti bent 2 žmonės vienu metu. Pasiūlyti sprendimai turėjo atitikti koronaviruso (COVID-19) pandemijos keliamus saugumo reikalavimus. Tikimasi, kad vieno iš jų ar kelių projektų prototipai bus sukurti jau netrukus.
„Per ypač trumpą laiką buvo sukurta ir pristatyta puikių idėjų. Tai maloniai stebina. Visoms komandoms linkėčiau nesustoti: jei jūs ir nelaimėjote, pagalvokite, kaip produktas galėtų būti patobulintas, įgyvendintas ir gautų finansavimą“, – į dalyvius kreipėsi vienas iš komisijos narių Vladas Lašas.
Dirbtuvėse dalyvavo 23 lietuvių ir tarptautinės komandos. Iš jų buvo atrinktos 3, kurios pasidalino tris II-ąsias vietas – po pusantros paros trukusių diskusijų komisijos balsai pasiskirstė po lygiai. Piniginiai prizai buvo skirti komandoms „V2“ (mentorius – Mindaugas Butvila), „K.A.R.S.“ ir tarptautinei komandai „Intercontinental4“ (mentorius – Lorenzo Piazzi). Taip pat buvo įsteigtas paskatinamasis piniginis prizas komandai „Žaluma“ (mentoriai – Nomeda ir Gediminas Urbonai).
Komandos „Nojaus arka“ (mentoriai – Nomeda ir Gediminas Urbonai), „WE.TALK“ ir „J&L architects“ bei Deividas Giedraitis (mentorius – Mindaugas Butvila) ir Simas Petrauskas (mentorius – Mindaugas Butvila) buvo apdovanoti „Kaunas 2022“ įsteigtais prizais.
Pasak vieno iš komisijos narių Gintaro Balčyčio, žmogus – sociali būtybė, todėl socialinio būvio paieškos yra be galo svarbios. Jo įsitikinimu, visi pasiūlyti sprendimai bus vertingi ne tik pandeminiu, bet ir postpandeminiu laikotarpiu. „Mano nuomone, dirbtuvių idėja yra labai prasminga – šiandieninė situacija reikalauja nekasdienių sprendimų, o juos paprastai sugalvoja ne vienas orakulas, o susibūrusi žmonių grupė. Taip įvyko ir šiose dirbtuvėse: skirtingos komandos į problemą pažiūrėjo iš skirtingų taškų“, – teigė architektas.
Vertinimo komisija darbus vertino pagal šiuos kriterijus: saugumo, socialumo, t.y. kapsulėje turėjo būti užtikrinta galimybė būti kartu saugiai bent dviems žmonėms, architektūros ir dizaino kokybės, įgyvendinimo galimybės, inovatyvumo, panaudojimo universalumo viešose ir uždarose erdvėse bei konceptualumo ir kūrybiškumo.
Komisijos narys Lietuvos energetikos instituto mokslininkas Darius Milčius džiaugėsi, kad daugelis dalyvių pasiūlė modernius technologinius sprendimus. „Dalyviai ne tik pristatė inovatyvias oro valymo, atsinaujinančios energetikos technologijas, bet ir atsižvelgė į technines detales. Daugelis sprendimų – savalaikiai, todėl, tikiuosi, kad jie bus realizuoti netolimoje ateityje“, – sakė tyrėjas.
Alternatyvūs kūrybiniai ir technologiniai sprendimai saugiam bendravimui
Sulig pasaulį ištikusia pandemija susidūrėme su beprecendente situacija, palietusia kasdienį visų gyvenimą ir darančią įtaką mūsų tarpusavio santykiams bei bendravimui. Fizinė distancija yra, ir, panašu, dar kurį laiką bus viena svarbiausių sąlygų, veiksiančių žmonių sąveiką viešojoje erdvėje, siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui.
„Akivaizdu, kad kyla poreikis kuo daugiau veiklų vykdyti lauke, lauko sąlygomis, kur viruso plitimas yra sumažinamas iki minimumo, o socialinė interakcija gali vykti nepakitusiomis formomis bei saugiai. Kavinės po atviru dangumi, kultūros ir meno renginiai balkonuose, kiemuose, gatvėse – jau tapo karantininio laikotarpio realija. Ir tai, ko gero, yra vienas iš akivaizdžiausių šio laikotarpio pokyčių, galimai tapsiančiu „nauja norma“, – teigia projekto sumanytoja, „Kaunas 2022“ dizaino programos kuratorė dr. Jūratė Tutlytė. Pasak jos, siekiant užtikrinti socialinę gyvastį viešosiose erdvėse, pratęsti lauko renginių ir susibūrimų sezoniškumą, šiomis idėjų varžytuvėmis buvo siekiama sukurti erdvinę struktūrą ar objektą, nelygu kokoną, kuris vienu metu suteiktų apsaugą nuo nepageidaujamų oro sąlygų ir/ar viruso, tačiau kartu nebūtų kliūtis socialinei interakcijai dėl savo skaidrumo ir atvirumo.
Objektas, kurį turėjo pasiūlyti kūrybinių dirbtuvių dalyviai, turėjo būti nepriekaištingo architektūrinio dizaino bei adaptyvus – t.y. pritaikytas prie skirtingų (ap)saugų režimų. Jis turėjo būti išmanus ir turėti specializuotą vėdinimą ir/ar šildymo sistemą, veikti kaip savarankiška arba uždara sistema, pritaikyta tiek lauko, tiek ir galimai vidaus naudojimui. Būtent saugi ir savarankiška ventiliacijos, oro cirkuliacijos sistema yra pripažinta kaip viena svarbiausių sąlygų, o jos nebuvimas tapo kertine priežastimi, dėl kurios virusas plito tose vietose, kur sergančių žmonių koncentracija buvo didžiausia (pvz. ligoninėse, kruiziniuose laivuose).
Komandų buvo prašoma sukurti sprendinius, kurie turėtų veikti kaip universalūs moduliai (pvz. dviems žmonėms saugiais atstumais), kurie galėtų būti kartojami ir jungiami į nesibaigiančią grandinę pagal poreikį. Juos turėtų būti lengva surinkti ir išrinkti. Universali jo funkcija leistų panaudoti ir pritaikyti įvairiems sektoriams: paslaugų teikimo (pvz. lauko kavinės), renginių industrijos (kultūros, kt. įvykiai), medicinos (pvz. globos, slaugos namuose, kt.). Visur, kur saugumas ir bendrumo jausmas yra gyvybiškai svarbus.
Kūrybinių komandų mentoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, Kembridžas (JAV), Vytauto Didžiojo universitetas), Kęstas Vaikšnoras (Kauno kolegija), Lorenzo Piazzi (Kauno technologijos universitetas) ir Mindaugas Butvila (Vilniaus dailės akademija).
Vertinimo komisiją sudarė penki nariai: Laurynas Avyžius (architektas, NEBRAU studija), Gintaras Balčytis (architektas, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius), Vladas Lašas (verslininkas, mokslininkas, Globalios Lietuvos lyderių taryba), Darius Milčius (technologas, tyrėjas, Lietuvos energetikos instituto vandenilio energetikos technologijų centras), Jūratė Tutlytė (architektūrologė, „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė)
Idėjų dirbtuvių ir varžytuvių „Adaptyvi kapsulė“ iniciatorius – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022”.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Nuotr. komandos „Žaluma” projektas „Adaptyvi kapsulė”
„Naujoji realybė“: lietuvių kūrėjai pristatė architektūrines idėjas viešoms ir uždaroms erdvėms
