DĖL VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariams:
1. Audrys ANTANAITIS (delegavo Lietuvos žurnalistų sąjunga).
2. Albina AUKSORIŪTĖ (delegavo Lietuvių kalbos institutas)
3. Vilija DAILIDIENĖ (delegavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
4. Daiva DAUGIRDIENĖ (delegavo Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga)
5. Laimantas JONUŠYS (delegavo Lietuvos rašytojų sąjunga),
6. Danutė Dalia KUNICKIENĖ (delegavo Lietuvos rašytojų sąjunga)
7. Jūratė KATINAITĖ (delegavo Lietuvos kompozitorių sąjunga)
8. Daiva ALIŪKAITĖ (delegavo Vilniaus universitetas)
9. Bonifacas STUNDŽIA (delegavo Vilniaus universitetas)
10. Vilma ZUBAITIENĖ (delegavo Vilniaus universitetas)
11. Andrius UTKA (delegavo Vytauto Didžiojo universitetas).
12. Vidas VALSKYS (delegavo Lietuvos edukologijos universitetas)
13. Rūta KAZLAUSKAITĖ (delegavo Šiaulių universitetas)
14. Jolanta VASKELIENĖ (delegavo Šiaulių universitetas)
15. Rasuolė VLADARSKIENĖ (delegavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
16. Lina MURINIENĖ (nenurodoma, kas delegavo)
17. Daiva VAIŠNIENĖ (nenurodoma, kas delegavo)
Kopijos:
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Lietuvių kalbos institutui
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai
Lietuvos rašytojų sąjungai
Lietuvos kompozitorių sąjungai
Vilniaus universitetui
Lietuvos edukologijos universitetui
Šiaulių universitetui
Vilniaus Gedimino technikos universitetui
RAGINIMAS
2021 m. spalio 26 d., Vilnius
LR Seimo Tesės ir teisėtvarkos komiteto prašymu š. m. spalio 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija) posėdyje ketina vertinti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose papildomas išimtis, kurias siūlo įstatymo projektas Nr. XIIIP 535 (toliau – Projektas), numatantis dar labiau išplėsti šiuo metu galiojančias Komisijos patvirtintas išimtis – jomis Lietuvos piliečiams tam tikromis sąlygomis suteikiama teisė oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba.
Projekto autoriai (E. Dobrovolska) teigia neva šiuo metu veikiantis teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą neva kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu. E. Dobrovolskos (Teisingumo ministerija) teigimu, asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą (Vyriausybės nutarimo projektas Nr.XIIIP-535).
Komisija ne kartą nepritarė įvairių politikų siūlomoms išimtims, leidžiančioms Lietuvos Respublikos piliečių pasuose vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis (pvz., pageidaujantiems piliečiams ir galintiems nurodyti „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma bei kt.).
Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad panašaus pobūdžio politinių siūlymų daugėja šalyje artėjant rinkimams arba šie siūlymai kartais siejami su Lietuvai nedraugiškų valstybių mėginimais siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą ir tuo būdu naikinti Lietuvos valstybingumą (Valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 3 d. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“). Šiuo atveju nevertiname tikrųjų E. Dobrovolskos ir jos bendraminčių ketinimų teikiant Projektą, tačiau jo nuostatos identiškai sutampa su „autonomininkų“ reikalavimais, kurių jie nespėjo įgyvendinti 1988-1992 metais Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.
Kartu atkreipiame dėmesį:
1. Klaidinantis yra Vyriausybės nutarimo projekte Nr.XIIIP-535 teiginys, kad teisė į vardą ir pavardę rašyti asmens dokumentuose valstybine kalba yra asmens teisė. Jokiam asmeniui bet kurioje valstybėje nėra suteikta teisė savo nuožiūra nuspręsti, kokia kalba jis gali rašyti/nerašyti savo vardą ir pavardę tos valstybės išduodamuose asmens dokumentuose. Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi tik pagal valstybės numatytas taisykles. Tokiu būdu rašyti vardą ir pavardę rašyti asmens dokumentuose yra ne asmens, o valstybės teisė. Šiuo atveju Nepriklausomos Lietuvos valstybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (14 str.), kurioje nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
2. Lietuvos Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas 1989 01 25 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku ,,Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo“. Valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo įtvirtintas ir 1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinajame Pagrindiniame įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 10 25 referendume.
3. 1999 10 21 nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog ,,konstitucinis valstybinės kalbos įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė ir nurodė, jog „įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi“.
4. 2004 12 13 nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad „asmens tautybė /…/ negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės lietuvių kalbos statuso; kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ir pareigūnams principas“.
5. 2007 05 05 nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybinis kalbos statusas yra ypatinga konstitucinė vertybė ir gali būti keičiamas tik referendumu. Analogiška išvada padaryta ir Konstitucinio Teismo 2009 11 06 nutarime.
6. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavarde galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
7. 2014 02 27 Konstitucinis Teismas byloje Nr. 14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio ‘Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu.
8. Minėtame (2014 m.) Konstitucinio Teismo sprendime primenama, kad asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas („atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšys), t. y. asmens pilietybę. kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.”). Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbų, nepažeisti jos statuso ir savitumo. Konstitucinis Teismas įpareigojo Komisiją teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų laikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją.
Taip pat pažymime:
9. Apsimestinis yra Projekto autorių argumentas, kad dėl emigracijos procesų esamas teisinis reguliavimas sukelia asmenims arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pažymėtina, kad Lietuvos piliečio santuokoje su kitataučiu (te) ir toje santuokoje gimusio vaiko vardo ir pavardei užrašyti autentiškai nepakanka papildomų siūlomų lotyniško pagrindo rašmenų. Pvz., akivaizdu, jog daugelio mišrioje santuokoje esančių asmenų pavardžių Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose bus neįmanoma įrašyti autentiška forma (pvz., Gawroński, Kuryłowycz, Władysław Niedźwiedźki, Jan Otrębski, Słoński. Vokiečių kalboje raides v [f] ir w [v], žymi skirtingus garsus. Be to, lenkiškos lotyniškų raidžių samplaikos yra ne dvi raidės, o pavienių garsų ženklai). Iš to darytina išvada, kad Projekto autorių pagrindinis tikslas nėra svetimvardžių rašymas asmens dokumentuose autentiška forma (to padaryti dažnai neįmanoma), o galimai kiti tikslai, kurių Projekto autoriai nedeklaruoja.
10. Žmogaus teisių požiūriu Projektas pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tai, kad Projektu numatoma plėsti lietuvišką raidyną tik lotyniško pagrindo rašmenimis vienos tautinės mažumos naudai, nepaneigia galimybės kitoms tautinėms grupėms reikalauti analogiškų teisių ir sau.
11. Projektas pažeidžia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str. kuris skelbia, kad „visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Šiuo atžvilgiu įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, <...> kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar <...> ar kokio nors kito požymio pagrindu.“ Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 2 dalis taip pat įpareigoja <...užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl <...> tautybės <...> ar dėl kokio nors kito požymio“. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis taip pat nurodo, kad „Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl <...> kalbos <...>, priklausymo tautinei mažumai <...> ar kitokio statuso.“ Taigi tarptautinės teisės normos draudžia bet kokią Lietuvos piliečių diskriminaciją nacionaliniu ar tautiniu pagrindu. Vienos tautinės grupės išskirtinumas bus vertinamas kaip privilegijų įtvirtinimas kitų tautinių grupių atžvilgiu, arba pastarųjų diskriminacija. Neabejotina, kad Projektu nebus pasiekti deklaruojami tikslai, tačiau lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų santykiai šalyje neabejotinai pablogės.
12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba. Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose pakeistų lietuvių kalbos abėcėlę, kartu teisiškai paneigdamas konstitucinę nuostatą dėl valstybinės lietuvių kalbos statuso.
13. Projekto siūlymas nustatyti teisę asmens dokumentuose rašyti vardus ir pavardes lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles pagal tai, ar asmuo yra lietuvių/ne lietuvių tautybės, yra akivaizdžiai diskriminacinis (pvz., lietuvių tautybės pilietis, skirtingai nei ne lietuvių tautybės, negalės prašyti kad jo vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles).
14. Kaimyninėje Latvijoje pasiteisino svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose praktika (svetimi asmenvardžiai originalo kalba rašomi papildomame paso lape arba antrojoje tapatybės kortelės pusėje. Latvijoje papildomai reikalaujama tautybę įrodyti ir dokumentais). Šios praktikos nepaneigė ir jos atitikimą tarptautinėms žmogaus teisių normoms pripažino Europos Žmogaus Teisių teismas.
Atsižvelgdamas į tai Nacionalinis suvienijimas konstatuoja:
Jokių kalbinių argumentų Projekte, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra, todėl nėra jokios būtinybės keisti esamą tvarką.
Keičiant šalies piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė, destabilizuota rašybos sistema, pažeistas lietuvių kalbos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos.
Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose keičiant lietuvių kalbos abėcėlę teisiškai paneigtų konstitucinę nuostatą, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Raginame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius nepadaryti klaidos. Lietuvos valstybingumą reprezentuoja valstybinė lietuvių kalba ir kuo platesnis jos vartojimas. Todėl ginti Lietuvos valstybingumą yra Komisijos narių garbė ir pareiga. Kviečiame jį ginti oriai ir garbingai, nepasiduodant antivalstybinių elementų reikalavimams siaurinti valstybinį lietuvių kalbos vartojimą, prisidengus tariamomis svetimų valstybių piliečių teisėmis. Tokios istorinės klaidos Komisijos nariams neatleistų būsimosios kartos, nes ši klaida būtų laikoma lietuvių kalbos išdavyste, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Mes tikime Jumis ir tikime, kad visuomenė gali Jumis didžiuotis.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
