Dar trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad imsis atsakomųjų priemonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo naujai įvestų, tačiau seniai grasintų 25 proc. bendrųjų muitų į Jungtines Valstijas importuojamam aliuminiui ir plienui.
ES atsakomosios priemonės palies 26 mlrd. eurų (28,3 mlrd. JAV dolerių) vertės prekes, nes naujieji JAV muitai bus taikomi 28 mlrd. dolerių vertės Europos prekėms.
ES pareigūnai parengė 99 puslapių dokumentą ir kuriame išvardytos konkrečios amerikietiškos prekės, kurioms Briuselis svarsto taikyti muitus. Į jį įtrauktos įvairios prekės – nuo žemės ūkio produktų, namų apyvokos daiktų ir plastikų iki alkoholio ir drabužių, taip pat plienas ir aliuminis bei jų išvestiniai komerciniai produktai.
D. Trumpas trečiadienį užsiminė, kad gali būti imtasi daugiau JAV atsakomųjų priemonių, ir pareiškė, kad reaguos į ES veiksmus. Dar vienas posūkis įvyko ketvirtadienį, kai D. Trumpas pagrasino įvesti 200 % tarifą vynui, šampanui ir kitiems alkoholio produktams iš Prancūzijos. Prezidentas jau anksčiau yra užsiminęs, kad galėtų įvesti bendrą 25 proc. tarifą ES importuojamoms prekėms, peikdamas bloką dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos.
Trečiadienį paskelbtame pranešime analitikai teigė, kad mažai tikėtina, jog paskelbti ES muitai turės didelį tiesioginį makroekonominį poveikį JAV, nes tikslinės prekės sudaro tik apie 5,5 % regiono neenergetinių prekių importo iš JAV, tačiau netiesioginis poveikis gali pasireikšti dėl padidėjusio verslo ir vartotojų neapibrėžtumo.
Poveikis kainoms
Europos sektoriai, kurie netrukus atsidurs prekybos įtampos sūkuryje, yra šie: automobilių pramonė (ją jau sukrėtė nauji JAV, Kanados ir Meksikos muitai), metalai, statybos, alkoholiniai gėrimai, prabangos prekės, vartojimo prekės, mažmeninė prekyba, maisto gamintojai, žemės ūkis ir farmacija.
ES muitai padidins „daugelio gamintojų, ne tik automobilių gamintojų ir maisto gamintojų, išlaidas“, – sakė Susannah Streeter, „Hargreaves Lansdown“ pinigų ir rinkų skyriaus vadovė, pabrėždama tokius kasdienius daiktus, kaip skardinė kolos ar pupelių skardinė.
„Gamintojai gali absorbuoti tik tiek, kiek reikia, o automobilių pramonės gigantai, atrodo, susidurs su dviguba problema – didesnėmis sąnaudomis ir itin atsargiais vartotojais, nenorinčiais išlaidauti dideliems pirkiniams, esant neapibrėžtumui“, – pridūrė ji.
Pasak turto valdymo įmonės „Robertson Stephens“ vyriausiojo investicijų pareigūno Stuarto Katzo, kuris prognozuoja, kad kainų padidėjimas bus pastebimas iki balandžio 1 d., kai ES priemonės įsigalios, nes įmonės, siekdamos palaikyti maržas, padidins sąnaudas.
„ES muitai JAV grūdams, pavyzdžiui, kukurūzams ir sojos pupelėms, gali sutrikdyti gyvūnų pašarų tiekimą ir neigiamai paveikti ES gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumą. Šis sektorius yra pažeidžiamas dėl ribotų galimybių artimiausiu metu sukurti patikimas tiekimo grandinės alternatyvas, skirtas tarifų poveikiui sušvelninti“, – sakė J. Katzas.
„Platesnis poveikis apima tiekimo grandinių sutrikimus ir ekonominį netikrumą pramonės šakoms, priklausomoms nuo importo iš JAV. Tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip plieno ir žemės ūkio gali padidėti veiklos sąnaudos, sumažėti konkurencingumas ir gali būti prarastos darbo vietos.“
Visa tai vyksta tuo pat metu, kai nauji JAV nustatyti muitai iš ES importuojamam plienui ir aliuminiui trikdo tiekimo grandines ir sukelia nuostolių Europos gamintojams, sakė Katzas, pridurdamas, kad JAV muitai tokiems produktams kaip prancūziškas konjakas ir kosmetika gali kelti pavojų eksportui ir darbo vietoms. Ateityje D. Trumpo muitai taip pat gali būti nukreipti prieš ES vaistų eksportą, kuris yra labai svarbus tokioms šalims kaip Airija ir Danija, priklausančioms nuo prekybos su JAV, sakė D. Katzas.
Smūgis įmonėms
Prabangos prekių ir mažmeninės prekybos sektoriuose poveikis įmonėms labai priklausys nuo konkrečios įmonės ir jos tiekimo grandinių, sakė ‚AlphaValue‘ prabangos sektoriaus analitikas Jie Zhangas.
Prabangos prekėms tiesioginį poveikį daro didesni ES ir JAV muitai, nes jos dažnai gaminamos Europoje. Net jei tiekimo grandinė prasideda Azijoje, galutinis produktas dažnai sandėliuojamas ir siunčiamas iš Europos, sakė J. Zhangas ir pridūrė, kad tokia bendrovė kaip „Louis Vuitton“ turi gamybos vietą JAV, kur gauna apie pusę vietos pajamų. Panašiai mažmenininką, pavyzdžiui „Zara“ savininką „Inditex“, apsaugos jo verslo modelis, pagal kurį daugiau nei pusė prekių tiekimo ir gamybos organizuota kaimyninėse šalyse.
Vyrauja netikrumas
Vykstant intensyviems politiniams ginčams, vis dar yra tikimybė, kad muitai bus panaikinti, sumažinti arba sugriežtinti.
Pabrėžusi, kad blokas „labai apgailestauja“ dėl D. Trumpo administracijos požiūrio į prekybą, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pažymėjo, kad ES tebėra „pasirengusi pradėti prasmingą dialogą“ su JAV.
Žemiau dalinamės trumpu vaizdo reportažu šia tema, kur savo pastebėjimais JAV televizijai CNBC dalinasi Susannah Streeter, „Hargreaves Lansdown“ pinigų ir rinkų skyriaus vadovė.
