Moterų įkurtų startuolių skaičius vis dar smarkiai atsilieka nuo vyrų. „PitchBook“ duomenimis, tik 17 proc. 2018 m. pasaulio startuolių yra įkurti moterų, jie taip pat gauna ženkliai mažiau rizikos kapitalo fondų investicijų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje moterys įkūrusios vos kas ketvirtą startuolį. Kas tai lemia? Ką daryti, kad jų daugėtų? Įžvalgomis apie tai dalinasi inovacijų konsultantė, projekto „Women for Global Challenges“ iniciatorė Justina Klyvienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ vadovė Gintarė Narakienė.
Mažesnis finansavimas, stereotipai ir pasitikėjimo savimi stoka
Startuolius konsultuojančios ir inovatoriams padedančios įgyvendinti idėjas moterys išskiria keletą priežasčių, kodėl vyrų kuriamų startuolių rinkoje vis dar gerokai daugiau. J. Klyvienė teigia, jog pagrindinė jų – ženkliai mažesnis moterų kuriamų startuolių finansavimas. „Pitchbook“ duomenimis, 2017 m. juos pasiekė vos 2 proc. rizikos kapitalo investicijų. „Tyrimai rodo, kad koją moterims pakiša dar investicijų pritraukimo procese dažniau užduodami prevenciniai klausimai. Vyrų investuotojai dažniau klausia skatinančių klausimų, orientuotų į pasiekimus, pažangą ir idealus, o moterų – orientuotų į prevenciją, jų atsakomybes, saugumą. Tai sumažina investicijų sumą iki septynių kartų. t.y. iki 2,3 mln. dolerių, lyginant su vyrų vidutiniškai pritraukiamais 16,8 mln. dol.“, – sako inovacijų konsultantė.
R. Rudokienės teigimu, vis dar įtakos turi ir ankstesniais laikais vyravę profesiniai stereotipai apie vyriškas ir moteriškas sritis: „Ta karta, kurioje buvo pradėta aktyviau kalbėti apie lygias teises ir galimybes, skatinti moteris rinktis ir technologinius mokslus, matyt, dar neužaugo. Tačiau džiaugiamės, kad moterų startuolių įkūrėjų gretose vis daugėja ir Lietuvoje turime labai sėkmingų to pavyzdžių: netgi mūsų pirmasis ir vienintelis vienaragis savo kūrėjų komandoje turi moterį Mildą Mitkutę. Kitų perspektyvių startuolių komandose taip yra moterų, pavyzdžiui: tarp „Interactio“ įkūrėjų yra Simona Andrijauskaitė, Dalia Lašaitė – „CGTrader“, Ada Jonušė – „Lympo“.
Startuoliams idėjas padedančio įgyvendinti projekto „TechHub“ vadovė G. Narakienė pastebi, kad moteris nuo startuolių kūrimo atgraso nuomonė, jog tai gali daryti tik technologijų sritį išmanantys žmonės: „Nors technologines sritis studijuoti vis dar dažniau renkasi vyrai, daugybė moterų jau yra įrodžiusios, kad sėkmingi startuoliai klesti ir socialinių mokslų, mados, grožio ar net vaikų priežiūros srityse. Nebūtina išmanyti visko. Svarbiausia – gera idėja, kuri pritrauks įvairių sričių specialistus prisijungti prie jūsų. Be to, suburti kompetentingą komandą gali padėti ir MITA projekto „TechHub“ ekspertai.“ Visgi, pasak G. Narakienės, moterims dėl savo idėjų vertės dažnai vis dar tenka pakovoti ir investuotojus įtikinėti labiau, nei vyrams.
Retesni, mažiau finansuojami, bet sėkmingesni
Nors moterų kuriami startuoliai gauna ženkliai mažiau investicijų, paradoksalu, kad jų atsiperkamumas ir generuojamos pajamos 1 investuotam doleriui yra net dvigubai didesnės, nei vyrų vadovaujamų startuolių. Tai nustatyta „Mass Challenge“ „ir „BCG“ tyrime, analizavusiame 350 startuolių veiklą.
J. Klyvienės nuomone, tokios tendencijos susijusios su kompleksiška ir mažai apibrėžta startuolių veikimo aplinka, kurioje tam tikros lyderystės savybės yra itin vertingos: „Tyrimai rodo, kad moterų socialinis jautrumas ir gebėjimas išklausyti kitus yra geresnis nei vyrų. Veikiant didelio neapibrėžtumo sąlygomis gebėjimas empatiškai suprasti komandą, savo vartotojus, kurie galimai daro įtaką geresniems rezultatams, labai svarbus. Be to, moterys startuolius kuria srityse, kurios joms pačios labai aktualios ir įdomios, kuriose problemos ilgai buvo nespręstos. Todėl motyvacija ir atsidavimas tam būna labai aukštas.“
G. Narakienė taip pat pritaria, kad moterys versle itin vertina nuoširdžius santykius, supranta emocinius verslo aspektus, be to, gali pasiūlyti būtent moterų rinkai aktualius sprendimus. „Įvairių tyrimų duomenimis, moterys yra labiau linkusios matyti procesus ilgalaikėje perspektyvoje, geriau prisitaikyti prie kintančių sąlygų, susitelkti į ilgalaikius planus ir investuoti pelną į tolesnį stabilų augimą, kai vyrai nori greitesnio rezultato, kartais pakišančio jiems koją. Be to, net tokie barjerai, kaip ilgos motinystės atostogos ar tradicinio moters vaidmens atlikimas namuose, gali suteikti erdvę apmąstymams, šansą pastebėti įvairias problemas, užsiimti kūryba“, – sako G. Narakienė.
Projekto „TechHub” vadovė taip pat pabrėžia, kad moterims dažniau svarbus ne tik startuolio ar kito verslo atsiperkamumas, bet įvairių visuomenės socialinių problemų sprendimas kūrimas. Visgi, socialinės inovacijos Lietuvoje dar retai pripažįstamos inovacijomis. „Moterims svarbu ne tik uždirbti, bet sukurti socialinę pridėtinę vertę, jos nori ieškoti sprendimų aktualiausiems socialiniams poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, švietimo, pagalbos socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims“, – sako ji.
Tačiau R. Rudokienė siūlo kalbėti ne apie moterų įkuriamus startuolius, o apie mišrių komandų svarbą: „Būtent skirtingų lyčių ir skirtingų žmonių buvimas vienoje komandoje duoda puikių veiklos rezultatų. „Startup Lithuania“ užsakymu 2019 m. pabaigoje atliktos Lietuvos startuolių apklausos rezultatai parodė, kad startuoliai, kurių įkūrėjų komandoje yra bent viena moteris, sėkmingiau pritraukia investicijas, ypač kalbant apie ankstyvąsias, verslo angelų investicijas“.
Iššūkiai Lietuvoje
Visos pašnekovės pritaria, kad Lietuvoje išskirtinių iššūkių moterims steigti startuolius bei kurti inovacijas nėra. „Šaliai apskirtai reikia kuo daugiau išradėjų ir inovatorių – tiek vyrų, tiek moterų. Pažvelgus į pasaulio konkurencingumo indeksą, Lietuva neatrodo labai įspūdingai. Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, Lietuva užima 42-tą vietą iš 141. Ir tik 29 % išradimų priklauso komandoms, kuriose yra bent viena moteris. Tad, kuo didesnė dalis visuomenės bus skatinama įsitrauki į inovacijų kūrimą įvairiais projektais bei paramos priemonėmis, tuo geriau. O moterys tikrai turi ne ką mažiau pasiūlyti, nei vyrai“, – sako G. Narakienė
J. Klyvienė pabrėžia inovacijas kuriančių moterų bendruomeniškumo skatinimo svarbą, esą glaudesnis jų bendravimas Lietuvoje suaktyvėjo tik pastaruoju metu: „Projekte „Women for Global Challenges“, kuris orientuotas į moteris – profesionales, sulaukiame vis daugiau dalyvių su vis didesnėmis svajonėmis. Tai labai motyvuoja ir įkvepia. Be to, tai nėra vienintelė iniciatyva. Sakyčiau, tų iniciatyvų tiek daug ir tiek gerų, kad per kelis metus mes tikrai pamatysime ženklų proveržį moterų inovacijų kūrimo srityje.“
Pasak jos, aktyvių moterų bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas gali paskatinti didžius pokyčius: „Kadangi esame maža šalis, inovacijas kuriančios moterys jau viena kitą pažįsta, vis labiau jungiasi ir bendrauja, o tas bendravimas ir duos didžiulį postūmį, nes bendraudamas su panašius iššūkius sprendžiančiais žmonėmis greičiau ir geriau gali sugalvoti, kaip išspręsti savo galvosūkius. Tai ne kartą istorijoje pasitvirtinęs principas, galiojantis ir Silicio slėnyje, ir Londono startuolių bendruomenėse, ir prieš šimtą metų, kai kūrė Th. Edisonas. Susivieniję, dalindamiesi savo pasiekimais ir klaidomis inovatoriai greičiau mokosi ir auga.“
Svarbiausia – padrąsinti ir motyvuoti
R. Rudokienės teigimu, specialiai forsuoti moteris kurti startuolius nereikia – keičiantis požiūriui į moteriškas ir vyriškas profesijas, studijas, situacija ir taip keičiasi: „Galbūt moteris reikia tik padrąsinti dalinantis sėkmės istorijomis. Įvairios iniciatyvos ir projektai taip pat prisideda prie šio tikslo. Be to, tikėtina, kad įvertinus mišrių komandų pasiekiamus ir geresnius rezultatus, kūrėjai vyrai patys svarstys galimybes įtraukti į savo komandas daugiau moterų.“
G. Narakienė priduria, kad svarbu moteris informuoti apie galimybes kurti inovacijas, drąsinti jas įsitraukti į startuolių bendruomenę, dalyvauti reginiuose, ieškoti paramos: „Norime, kad moterys dar drąsiau ieškotų pagalbos, patarimo, mentorių. Pavyzdžiui, projekte „TechHub” ekspertai nemokamai konsultuoja inovatyvius verslus strategijos, finansavimo, mokesčių ir kitais klausimais. Be to, rudenį vykdysime pirmąjį pre-akceleratoriaus ciklą. Jo metu startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiose mokymų ir mentorystės sesijose, kuriose savo idėjas startuoliai pavers minimaliu produktu, galės prisistatyti verslo angelams, vykti į akceleratorius užsienyje. Labai norime į projekto veiklas įtraukti kuo įvairesnes komandas.“
Pasak J. Klyvienės, pačioms moterims pirmiausia reikia patikėti, kad jos gali sukurti viską, ką nori, o tuomet šiek tiek išorinio palaikymo, mentorystės tikrai nepakenktų. „Aš tikiu, kad moterys, kurių augimą stebiu šiuo metu, ateityje sukurs daug įdomių ir labai inovatyvių startuolių. Norisi joms palinkėti patikėti, kad kiekviena idėja, kiekvienas sprendimas jas daro stipresnes ir kad pasiduoti pusiaukelėje tikrai neverta“, – sako ji.
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir L
