Kauno medžiotojų sąjungos vadovas Kęstutis Markevičius portalui „kauniečiams.lt“ pabrėžė, kad gausios medžiotojų bedruomenės integravimo galimybės į krašto apsaugos sistemą tebėra darbotvarkėje, nors integravimo planus kai kurie specialistai vertina skeptiškai – kaip nerealius ir neveiksmingus.
Atliko apklausą
„Turint šalyje tris kartus didesnį už Lietuvos kariuomenę ginkluotų vyrų ir moterų būrį , kurio nariai yra nepriekaištingos reputacijos, ginkluoti gerais ginklais, puikūs šauliai, (skaičiuojama apie 100000 ginklų ir apie 30000 medžiotojų) tiesiog neprotinga nepanaudoti jų krašto apsaugai, žinoma, esant būtinybei“, – medžiotojų iniciatyva surengtoje diskusijoje pabrėžė K.Markevičius (šie pastebėjimai publikuoti portale medžiotojų portale „Miške“).
Pabrėžiama, jog diskusijoje didžiulio dėmesio sulaukė svečio iš Ukrainos, karo veterano Dmitrijaus Kostenkovo pasakojimas apie pirmas karo dienas ir didžiulį medžiotojų indėlį ginklais ir apmokymais. Anot karo veterano, tai padėjo apginti kraštą ir sustabdyti tolesnę priešo invaziją.
Medžiotojai Lietuvoje yra surengę internetinę apklausą – „Ar pritartumėte medžiotojų integracijai į krašto gynybą“. Sulaukta 2 319 atsakymų – 55 proc. „taip“, 45 proc. – „ne“.
Spekuliacija ar ne?
Pasak Kauno medžiotojų sąjungos vadovo, Kauno medžiotojų sąjunga turi 1243 narius, tarp jų – nemažai įsitikinusių, jog medžiotojų integarcija į krašto aspaugos sistemą yra būtina.
Tačiau yra manančių, jog kariuomenės ir medžiotojų lyginimas – karikatūrinė spekuliacija. Vis dėlto nekyla jokių abejonių, kad medžiotojų armija Lietuvoje galbūt gali padidinti šalies gynybinį potencialą.
Taip galvojo ir grupė Seimo narių, prieš keletą metų įregistravusių įstatymo projektą, kuris numato, kad įvedus karo padėtį Lietuvos Respublikoje veikiantys medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Projektas liko projektu
Projektas rėmėsi nuostata, jog į krašto apsaugos sistemą integravus medžiotojų klubus ir būrelius, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti šiems klubams ir būreliams priklausančiais žmonėmis, kurie turi gerus orientavimosi miškingose vietovėse ir naudojimosi ginklais įgūdžius, bei patys turi įsigiję modernius ginklus ir kitą medžioklei reikalingą įrangą, kuri iš dalies galėtų būti panaudota karo atveju.
Projekte buvo numatytas Krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas su medžiotojų klubais ir būreliais, rengiant juos veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje kartu su Lietuvos Kariuomene. Siūlyta keisti su tuo susijusius įstatymus.
Įstatymo projektas taip ir liko projektu. Lietuvos Respublikos karo padėties konstituciniame įstatyme medžiotojai nepriskiriami jokiai ginkuotojų pajėgų struktūrai.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme yra numatyti „koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei“.
