Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvos gyventojų išvaizda šiuo metu oficialiai rūpinasi daugiau nei 17 tūkst. grožio paslaugų teikėjų. Lietuvoje atlikti patikrinimai rodo, kad ne visi grožio specialistai į šią veiklą žiūri atsakingai.Tiriant paslaugų vartotojų skundus, kasmet nustatoma, kad dalis grožio paslaugų teikėjų veiklą vykdo neturėdami privalomo leidimo-higienos paso.
Nerimą kelia situacija, su kokiais instrumentais teikiamos manikiūro ir pedikiūro paslaugos: pažeidimai, susiję su netinkamu jų dezinfekavimu ar sterilizavimu taip pat fiksuojamikasmet. NVSC specialistai atkreipia dėmesį į būtinybę domėtis, kokiais instrumentais yra teikiamos paslaugos, nes higienos pažeidimai gali sukelti itin liūdnas pasekmes – nuo ilgalaikio gydymo reikalaujančio grybelio iki hepatito C ar ŽIV.
Dirbantys nelegaliai praslysta pro planinius patikrinimus
Lietuvoje grožio specialistai turi turėti ne tik individualios veiklos pažymėjimą ar dirbti įmonėje, bet ir galiojantį leidimą-higienos pasą. Jis patvirtina, kad specialisto ar įmonės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. „Leidimas turėtų būti laikomas klientui matomoje vietoje: ant sienos, staliuko ir pan. Jei kylaįtarimų dėl teikiamų paslaugų kokybės, o dokumento nesimato, rekomenduojamaspecialisto paprašyti jį parodyti. Jei jis to padaryti negali – tai pirmasis signalas apie galimai netinkamas veiklos sąlygas“, – pasakoja NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
Taip pat nerekomenduojama naudotis grožio paslaugomis, kurias specialistai teikia namuose. Mat dažniausiai tokie paslaugų teikėjai vykdo veiklą nelegaliai, t. y. neturi leidimo-higienos paso. Tokiais atvejais ir jų kontrolės galimybės yra ribotos, NVSC apie juos duomenų neturi. „NVSC kasmet atlieka planinius grožio paslaugų teikėjų patikrinimus, kurių metu peržiūrima ne tik dokumentacija, bet ir tai, kaip laikomasi higienos reikalavimų – įrankių dezinfekcijos ir sterilizacijos, patalpų ir įrangos priežiūros ir kitųaspektų. Bendrai„juodosios rinkos“ dalyvių kontroliuoti nėra galimybės, nes jų paprasčiausiai nėra oficialiuose paslaugų teikėjų sąrašuose. Tai žala ne tik valstybei, bet ir pavojus klientų sveikatai, todėl sužinojus apie nelegalius paslaugų teikėjus gyventojų visuomet prašome pranešti NVSC“, – pasakoja I. Skridailienė.
Viena esminiųužkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių – tinkama instrumentų priežiūra
Per 2016 m. Lietuvoje buvo atlikti 3415 grožio paslaugų teikėjų (kirpyklų, grožio salonų, kosmetikos kabinetų) patikrinimai. Kone penktadaliu atvejų nustatyti pažeidimai. 18 proc. praėjusiais metais fiksuotų pažeidimų sudaro netinkama darbui naudojamų instrumentų priežiūra. „Per pastaruosius trejus metus pažeidimų, kai netinkamai dezinfekuojami ar sterilizuojami paslaugoms teikti naudojami instrumentai, skaičius kito nežymiai. Patikrinimų metu kasmet nustatome, kad apie 5 proc. paslaugų teikėjų nesilaiko nustatytų įrankių dezinfekcijos reikalavimų, tačiau dedame pastangas, kad jų mažėtų.Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši rinka yra sparčiai kintanti, nuolat atsiranda vis naujų paslaugų teikėjų, tad skiriame didelį dėmesį jų konsultavimui, informavimui, reikalavimų išaiškinimui“, – teigia I. Skridailienė.
Jeigu instrumentai dezinfekuojami, sterilizuojaminetinkamai, o vienkartiniai įrankiai naudojami pakartotinai, kyla rizika klientų sveikatai. Kartu su dailiu manikiūru ir pedikiūru yra tikimybė gauti ilgalaikio gydymo reikalaujantį nagų grybelį ar net užsikrėsti tokiomis sunkiomis ligomis kaip hepatitas C ar ŽIV. „Procedūros, kurių metu pažeidžiama oda, gleivinė ar vyksta sąlytis su krauju, turi būti atliekamos steriliais vienkartiniais arba specialiai sterilizuotais instrumentais. Taip užtikrinama, kad procedūra bus saugi ir išvengiama užkrečiamųjų ligų plitimo. Tokius instrumentus vienkartines pirštines mūvintis paslaugos teikėjas turi išpakuoti klientui matant“, – teigia pašnekovė.
Prasižengusiems grožio paslaugų teikėjų patikrinimai nuo šių metų pradžios tapo skausmingesni ir skatina imtis ypatingų saugias paslaugas užtikrinančių priemonių.Asmenims bei įmonių vadovams, kuriems užfiksuoti pažeidimai, skiriamos baudos išaugo net po kelis kartus. Pavyzdžiui, pirmą kartą asmens padaryto pažeidimo baudos maksimali vertė išaugo nuo 60iki 140 eurų, o įmonių vadovams nuo 140 iki 600 eurų. Didžiausios baudos laukia tų, kurių vykdyta veikla galimai sukėlė pavojų plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms: asmenims skiriama maksimali bauda siekia 560 eurų, vadovams net 3000 eurų.
