…Staiga supratau, kad Lietuvos medialauke (lygiai kaip ir mūsų tautybių politikoje) „palengva“ bręsta nauja problema.
Reikalas tame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnis skelbia: „Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, o Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio „LRT teisės ir pareigos“ 9 pastraipa sekančiai sukonkretina šitos konstitucinės teisės realizavimo būdus: „LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas ir LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą“.
Jei to maža – štai dar Jums ištrauka iš Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo „Tautinės politikos“ skyriaus: „Tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai. Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis”.
Kitaip sakant, visais išvardintais atvejais galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose minimi ne kokie nors turintys teisę nuolat arba laikinai čia gyventi užsieniečiai (įskaitant karo pabėgėlius ir politinius emigrantus), o tik mūsų tautinės mažumos (kitaip tautinės bendrijos). Išvertus iš teisinės į vadinamųjų paprastų žmonių kalbą, tai reiškia, kad tautinėmis mažumomis (kitaip tautinėmis bendrijomis) yra pripažįstami tik Lietuvos Respublikos pilietybę turintys mūsų šalies kitataučiai (kitaip – nelietuvių tautybės LR piliečiai).
Grįžtant prie LRT, ilgą laiką viskas buvo būtent taip,LRT įstatymo jai nustatytą pareigą (kitaip sakant aukščiausią įpareigojimą) vykdė. Pavyzdžiui, savo televizijos laidas LRT turėjo stambiausios Lietuvos tautinės mažumos – lenkai („Kas geresnio, kaimyne?“), rusai („Mūsų rusų gatvė“), gudai (kitaip – baltarusiai – „Vilniaus sąsiuvinys“) ir ukrainiečiai („Trembita“), taip pat žydai („Menora“). Tiesa, dėl visiems žinomų tragiškų istorinių įvykių smarkiai sumažėjus Lietuvos žydų skaičiui, žydiška laida yra rengiama ne žydų (jidiš) arba hebrajų, o lietuvių kalba.
Keistos permainos prasidėjo pernai, kai vietoje „Trembitos“ atsirado nauja ukrainietiška laida – „Mes iš Ukrainos“. Esmė, žinoma, ne pavadinime, o tame, kad ši laida yra skirta ne tiek Lietuvos ukrainiečių tautinei mažumai, kiek karo pabėgėlių iš Ukrainos reikmėms nušviesti. O šiemet LRT konkursą laimėjo ir laidos Lietuvos gudų (baltarusių) tautinei mažumai pakaitalas – „Tegyvuoja Gudija!“. Vėlgi į priekį yra iškeliamos ne tradicinių Lietuvos tautinių mažumų, o emigrantų iš jų etninių tėvinių reikmės, kas visiškai nėra tas pats, ir akivaizdžiai prieštarauja aukščiau išvardintų Lietuvos įstatymų raidei ir dvasiai. Maža to, atsiranda pagrindas teigti, kad tai jau ne vienkartiniai nesusipratimai, o LRT vadovybės sąmoningai vykdoma politika.
Žinoma, visi sąmoningi Lietuvos piliečiai yra solidarūs su rusiškos invazijos baisumus patyrusiais Ukrainos pabėgėliais ir politiniais (ir ne tik) emigrantais iš Gudijos, užjaučia juos ir supranta visokeriopos (įskaitant informacinę) paramos jiems būtinumą.
Bet ar būtina tai daryti mūsų tradicinių tautinių mažumų (tiksliau LRT laidų jiems) sąskaita? Ir kas bus sekantis? Gal laida Lietuvos rusų tautinei mažumai – juk politinių emigrantų iš Rusijos pastaraisiais metais sulaukiame ne ką mažiau, negu iš Gudijos (kartais net atrodo, kad rusų kalba vėl pradeda vyrauti Vilniaus gatvėse ir viešajame transporte)? O kaip su lenkais ir žydais? Gal šiems laidas irgi pradės rengti atvykėliai iš Rusijos Federacijos Žydų autonominės srities?
Pikti liežuviai plaka, kad visa tai gali būti susiję su artėjančiais LRT vadovybės rinkimais. Nežinau. Tačiau akivaizdu, kad nemato tame jokio nenormalumo nei pati dabartinė LRT vadovybė, nei Lietuvos žurnalistų etikos komisija, nei Tautinių mažumų departamentas (tiesą kalbant – o ką apskritai jis veikia?), nei mūsų politikai ir visokiausi teisių gynėjai. Todėl panašu, kad problema baigia pribręsti autoritetingų tarptautinių organizacijų įsikišimui.
