Pastaruosiais metais Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kasmet sparčiai auga. Naujausiais, šiomis dienomis paskelbtais Bloomberg duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį padidėjo tris kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Tokia tendencija rodo, kad gyventojai pamažu ima jausti spartesnio ekonomikos augimo poveikį. Iš verslo mus pasiekia taip pat džiugios žinios apie gamybos, paslaugų ir eksporto plėtrą, vienintelė problema – darbuotojų stygius, – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. – Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10 proc. ir buvo sparčiausias po 2008-2009 m. Atslūgus infliacijai, didėjant darbo užmokesčiui, vidaus rizikos vartotojai neįžvelgia. Jie pozityviau vertina savo finansinę padėtį ir galimybes sutaupyti, nedarbas norintiems dirbti tikrai negresia.“
Tiesa, nepaisant gerėjančios tendencijos, vartotojų pasitikėjimas vis dar lieka pesimistinis. Kaip ir visose Baltijos šalyse, rodiklis yra vis dar mažiau optimistinis nei ES ir euro zonos vidurkiai. Šio santykio nepakeičia ir tai, kad ekonomikos augimo tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra gerokai spartesni nei ES ir euro zonoje. Tai parodo, kad patys vartotojai vis dar atsargiai vertina šalių ekonomikos perspektyvas. „Galbūt jie ima jausti pamažu šylančios ekonomikos temperatūrą ir nerimauja dėl ekspertų nuogąstavimų, kad valstybei reikia vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą galimam sunkmečiui“, – priduria B. Žemaitis.
Nors Lietuvoje CCI padidėjo nuo -9 iki -3, kaimyninėje Latvijoje per paskutinius metus indekso reikšmė pakito gan nežymiai, nuo -8 iki -7,2. Šiek tiek kontraversiška, kad Estijos vartotojų indekso reikšmė per paskutinius metus turėjo tendenciją mažėti, nuo -1,3 prieš metus iki -2,4 paskutiniais duomenimis.
„Europos Sąjungoje vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmė siekia -1,8, o euro zonoje -1,9. Ypač optimistiniai vartotojų ekonominiai lūkesčiai fiksuoti kaimyninėje Lenkijoje, kur indekso reikšmė per pastaruosius metus išaugo nuo +5,7 iki +6,2 ribos (palyginimui realaus BVP augimas siekė +1%). Didžiausias vartotojų pasitikėjimo indeksas fiksuojamas Suomijoje, taip pat visu periodu buvęs teigiamas ir pasiekęs +21,5 (realaus BVP augimas +0.4%). Labiausiai pesimistiniai lūkesčiai pastebimi Graikijoje, kur vartotojų pasitikėjimo indeksas per metus vis tik pakilo nuo -57 iki -47,8 (realaus BVP augimas +0.2%)“, – analizės rezultatus apibendrino KTU doktorantė Raminta Benetytė.
Vartotojų pasitikėjimo indeksas (angl. CCI – ConsumerConfidenceIndex) atspindi vyraujančias verslo sąlygas ir galimus tikėtinus pokyčius ateinančiais mėnesiais. Šis išskirtinis vertinimas parodo vartotojų požiūrį į būsimą šalies ekonominę situaciją, namų ūkių finansinę padėtį, bedarbių skaičiaus kitimą ir polinkius taupyti per artimiausius 12 mėn. Iš esmės tai rodiklis parodantis, kiek optimistiškai ar pesimistiškai vartotojai yra nusiteikę dėl artimiausioje ateityje tikėtinos ekonominės situacijos.
Apskaičiuojant vartotojų pasitikėjimo indeksą apklausiami 16–84 m. amžiaus gyventojai, privačių namų ūkių nariai. Rodiklis apskaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į keturis klausimus balansųvidurkis (skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų). Taipogi pagal vartotojų pasitikėjimo indeksą galima projektuoti būsimą ekonominį augimą ar nuosmukį šalyje. Dėl BVP jautrumo CCI pasikeitimui galima numatyti šalies BVP kitimo tendencijas, tuo pačiu įžvelgti šalies ūkio spartesnio augimo arba galimos rizikos signalus.
