Ne vienerius metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo bei teisėsaugos institucijų vertinimo. Š. m. vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija, jog pasitikėjimas Lietuvos advokatūra kasmet auga, o advokatai laikomi bene svarbiausiais žmogaus teisių gynėjais Lietuvoje.
Ištyrus atsakymus į klausimą, kiek pasitikite Lietuvos advokatūra, paaiškėjo, kad pasitikėjimas Lietuvos advokatūra paaugo nuo 7,29 iki 7,33 balo, skaičiuojant pasitikėjimo verčių vidurkį dešimtbalėje skalėje.
Pastebima, jog per paskutiniuosius 5 metus pasitikėjimas Lietuvos advokatūra tik augo: 2019 m. jis siekė 6,25 balo, 2020 m. augo iki 6,53 balo, 2021 m. siekė 6,79 balo, 2022 m. kilo iki 7,29, o 2023 m. – 7,33. Be to, visuomenė Lietuvos advokatūrą identifikuoja, kaip advokatų bendruomenę atstovaujančią, prižiūrinčią, reguliuojančią bei ginančią žmogaus teises instituciją.
Advokatai išlieka treti tarp teisininkų profesijų, kuriais pasitikima labiausiai: jiems skirti 6,79 balo iš 10. Pirmoje vietoje – policininkai, gavę 7,30 balo, o antroje vietoje – notarai (7,28 balo iš 10). Visomis kitomis teisinėmis profesijomis (antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT bei FNTT pareigūnais) visuomenė pasitikėjo mažiau.
Itin svarbu pažymėti, kad į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, respondentai nurodė, jog advokatai. Taip manančiųjų per pastaruosius metus padaugėjo nuo 36 iki 40 proc. (2021 m. – 36 proc., 2022 m. – 38 proc., 2023 m. – 40 proc.).
„Išties nelieka nepastebėtas stabilus ir nuolat augantis pasitikėjimas Lietuvos advokatūra“, – komentuoja bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Dažniausiai tyrimo dalyviai nurodė, kad advokatą renkasi pagal rekomendacijas (62 proc.), o prieš 3 metus buvo 68 proc. Pastebėta, kad gyventojai advokatų ieško, naudodamiesi skirtinga interneto paieškos sistemų pagalba: per interneto paieškų sistemą advokatų ieško 16 proc. gyventojų, advokatų kontorų interneto svetainėse –14 proc., o interneto portaluose, forumuose – 6 proc.
Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2023 m. gyventojų, ieškančių advokato skirtingose interneto paieškų sistemose, išaugo nuo 21 iki 36 proc.
Teiraujantis, kokios žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos, vos 7 proc. gyventojų nurodė, jog teisė į advokatą yra labiausiai pažeidžiama. Tačiau, palyginti su 2021 m., manančių, jog labiausiai pažeidžiama teisė į asmens saugumą padidėjo nuo 29 iki 31 proc. Be to, kasmet stiprėja visuomenės įsitikinimas, jog asmuo privalo būti informuotas apie jo pokalbių pasiklausymą, stebėjimą, teisėsaugos institucijų patekimą į jo namus – po to, kai šie teisėtvarkos pareigūnų veiksmai yra baigti, nenustačius nusikaltimo. Gyventojų manančių, kad jų informavimas yra būtinas, skaičius padidėjo 11 proc.: 2019 m. buvo 73 proc., o 2023 m. – 84 proc.
„Mūsų profesijos atstovams, advokatams, svarbu ir reikšminga, jog Lietuvos žmonės pasitiki Advokatūra, tiki esmine advokato profesijos misija – ginti ir apginti žmogaus teises. Labiausiai džiugina, jog žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės. Matant ženklų gyventojų, manančių, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo sekimą, pasibaigus tyrimui, skaičiaus augimą, tikime pastangomis įgyvendinti asmens teisę sužinoti ar jis buvo sekamas, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės. Tai mus įpareigoja ir toliau siekti, kad pažeistų teisių gynyba būtų įgyvendinama realybėje“, – tikina Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Bene daugiau nei kas trečias apklaustasis mano, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valandą valstybė advokatui turėtų mokėti 100 proc. rinkos kainos. Šis skaičius, palyginti su 2022 m. pakilo nuo 38 proc. iki 40 proc. (2023 m.). Ketvirtadalis (21 proc.) nurodė, jog valstybė turėtų mokėti bent pusę (50 proc.) rinkos kainos.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 m. vasario mėn.
