Lietuviai nežiūri televizijos, bet puikiai žino, kas ten rodoma – taip buvo juokaujama prieš gerą dešimtmetį. Tačiau šiandien ši frazė įgavo naują prasmę, nes tradicinė televizija stabiliai praranda pozicijas, o žmonių dėmesį vis labiau savinasi srautinės paslaugos. Vis dėlto „Telia“ atstovai tame didelio stebuklo neįžvelgia – pastarųjų metų „Netflix“ ir kitų panašių paslaugų sėkmė didele dalimi remiasi televizijos turinio formatų bei jos darbo metodų perėmimu.
„Girtis televizijos nežiūrėjimu kažkada buvo madingas, bet dažnu atveju melagingas pareiškimas, nes dar ne taip seniai televiziją žiūrėjo keturi iš penkių tautiečių. Šiomis dienomis toks požiūris apskritai praranda prasmę, nes anksčiau inovatyviomis atrodžiusios transliavimo platformos tampa ta pačia televizija su vis ilgėjančiomis reklamomis bei cikliškai rodomomis laidomis. Tad pagrindinė tradicinės televizijos problema greičiausiai yra ne jos veikimo principai ar technologija, o veikiau jos negebėjimas prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio ir šiuolaikinių vartotojų lūkesčių“, – teigia „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė.
Televizijai – sunkūs laikai
Remiantis „Telia Play“ duomenimis, pastarųjų mėnesių linijinių televizijos kanalų žiūrimumas, lyginant su pernai, susitraukė beveik dešimtadaliu, nors vartotojų prie ekranų praleidžiamas laikas tik kilo. Tai išryškina naują tendenciją – žmonių susidomėjimą televizijos alternatyvomis ir polinkį laiką prie ekranų paskirstyti tarp videonuomos, srautinio turinio ir televizijos. Pastarajai ypač sunkiai sekasi išlaikyti pozicijas jaunimo auditorijoje, kuri vaizdo turinį mieliau renkasi žiūrėti mobiliuosiuose įrenginiuose ir televiziją mato kaip pernelyg statišką, į jų individualius poreikius ir naujausias tendencijas nelinkusį atsižvelgti kanalą.
Televizijos kanalų vadovams nerimą taip pat kelia mažėjantys reklamų biudžetai. Stebėdami besitraukiančius žiūrovų skaičius bei sparčiai augančią nišą srautiniame turinyje, reklamų užsakovai renkasi sekti paskui savo klientus, mažindami televizijai tenkančio „pyrago dalį“. Kaip ir galima tikėtis, tokie poslinkiai atsilieps turiniui, į kurį bus žvelgiama pirmiausia per sąnaudų optimizavimo prizmę.
„Pandemijos laikotarpiu sparčiai augę televizijos biudžetai pastaraisiais metais stabilizavosi, augimo tempai sulėtėjo. Tad atitinkamai mažiau investuojama į naujo turinio kūrimą, o atsiradusias tinklelio spragas bandoma lopyti licencijuojant ar perkant tarptautinį turinį. Mažinant gamybos išlaidas, pirmu smuiku televizijoje turėtų pradėti groti komedijos, romanų ir kriminalų žanrai. Taip pat garsiai kalbama apie kūrinius, kurie turi labai aiškų siužetinį pasakojimų baigtumą. Tokiomis priemonėmis tarsi bandoma vytis srautinių platformų madas ir atrasti naują balansą, kuris užtikrintų ilgalaikį stabilumą“, – įžvalgomis dalinasi V. Kibildė.
Internetiniai transliuotojai viena akimi žvalgosi į televiziją
Nepaisant savotiškų televizijos saulėlydžio nuotaikų, srautinės paslaugos savo klientus vilioja pasitelkdamos vis daugiau pastarosios darbo principų. Į po pandemijos pasireiškusį „prenumeratų nuovargį“, internetinio transliavimo milžinai sureagavo pasiūlydami naujus, reklamomis papildytus narystės planus, kurių kaina sumažėjo perpus ar net daugiau. Nors prieš filmus ar serialus rodomi reklaminiai intarpai žiūrėjimo patirtį priartino prie tradicinės televizijos, rinka tokius pokyčius priėmė labai teigiamai, o Vakarų šalyse reklamomis papildytos prenumeratos išsiveržė į dominuojančiųjų poziciją.
Kadangi reklama tapo pagrindiniu srautinių paslaugų augimo varikliu, kuo toliau, tuo labiau bus jaučiama jos įtaka turiniui. Internetinės transliavimo platformos ketina labiau susitelkti į tokį populiarų nerežisuotą turinį, kaip realybės šou, taip pat į dokumentiką, „dokudramas“ ir lengvai skirtingose rinkose adaptuojamas laidas.
„Tokie pokyčiai daromi dėl kelių priežasčių. Užuot per 48 val. peržiūrėję visą serialo sezoną ir nutraukę prenumeratą, žiūrovai, norėdami tęsti patinkančių laidų peržiūrą, taps priversti į platformą sugrįžti kas savaitę. Taip pat toks modelis suteikia galimybę vartotojui parodyti daugiau reklamų. Be to, siekiant išlaikyti prenumeratorius pasitelkiamos ir didesnės investicijos į vaikų turinį. Tikimasi, kad net neradę įdomaus turinio sau, tėvai bus linkę tęsti prenumeratą dėl savo atžalų, o mažyliai po kelerių ar keliolikos metų patys taps savarankiškais konkrečios srautinės paslaugos vartotojais“, – atskleidžia „Telia Play“ atstovė.
Tai ką vis dėlto žiūri lietuviai?
Lietuvos gyventojų turinio žiūrėjimo ypatumus lemia ne vien arši kova tarp televizijos ir srautinių paslaugų, bet ir už lango esantis oras. „Telia Play“ statistika rodo, kad mažiausiai laiko prie ekranų tautiečiai praleidžia tada, kai saulė šviečia intensyviausiai – gegužės ir birželio mėnesiais. Tačiau liepą, pasidžiaugę šiltais vasaros orais, žiūrovai vėl pamažu pradeda grįžti prie ekranų.
Įprastai rugpjūtį dar labiau augusios turinio peržiūros vėl maždaug penktadaliu sumažėja rugsėjį, įsibėgėjus mokslo metams, bet per kitus mėnesius atsistato ir savo piką pasiekia gruodį. Kita vertus, peržiūroms taip pat įtakos turi žiūrėjimo būdas. Televizorių savininkų grupėje nuo oro priklausantis peržiūrų bangavimas pastebimas labiau, nei turinį žiūrinčiųjų savo išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose, bet dar smarkiau skiriasi šių dviejų auditorijų turinio pasirinkimai.
Absoliučiu metų hitu tarp žiūrinčiųjų per „Telia Play“ tapo realybės serialas „Tiltas 2“. Vos spalio pradžioje startavęs realybės serialas mažiau nei per porą mėnesių užkopė į pirmąją 2024 m. TOP reitingo vietą, o su juo galėjo lygintis nebent antroje vietoje atsidūręs pirmas šios nerežisuotos, laukinėje gamtoje 2023 metais nufilmuotos realybės dramos sezonas – „Tiltas“. Likusias žiūrimiausiųjų penketuko vietas rudens mėnesiais užėmė naujausias „Sniego traukinio“ (angl. „Snowpiercer“) sezonas, mini serialas „Pingvinas“ (angl. „The Penguin“) ir vaikus net po daugybės metų džiuginantis filmas „Smurfai“.
Žiūrinčiųjų per mobiliąsias aplikacijas grupėje prie dominuonančio realybės serialo „Tiltas 2“ matome kur kas daugiau HBO platformos turinio. Čia patenka ne tik „Pingvinas“, bet ir „Drakono namai“ (angl. „House of the Dragon“), „Sostų karai (angl „Game of Thrones“) bei „Sopranai“ (angl. „The Sopranos“). Tikėtina, jog tokį skirtumą lemia mobiliesiems įrenginiams pirmenybę įprastai teikianti jaunesnė žiūrovų auditorija, kuri seka turinio madas ir apie šiuos serialus sužino iš „TikTok“ bei kitų socialinių tinklų.
„Tarp lietuvius labiausiai sudominusių filmų rudenį kol kas pirmauja antroji „Kopa“ dalis (angl. „Dune: Part Two“), vis dar populiarus dokumentinis filmas „Irklais per Atlantą“ ir šeimai subalansuotas „Vonka“ (angl. „Wonka“). Labai tikėtina, kad stipriau paspaudus šaltukui į televizorių ekranuose vėl pradės dominuoti žiūrimiausiu „Telia Play“ filmu per Kalėdas tradiciškai tampantis „Haris Poteris“, – prognozuoja „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė.
