Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro, ketvirtadienį pranešė klinikos.
Pasak Santaros klinikų, donorystė yra galima dviem atvejais, po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais.
2016 metais registruoti du neplakančios širdies donorystės atvejai, 2020-aisiais – keturi, 2021-aisiais – šeši. Šis atvejis – tryliktas.
Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovo profesoriaus Tomo Jovaišos teigimu, tokių donorų yra labai mažai dėl sudėtingo organų funkcijų išsaugojimo, nes išnykus širdies veiklai, organai, kaip ir visas kūnas, pradeda mirti.
„Tam tikra prasme medikų veiksmus esant neplakančios širdies donorui galima palyginti su Formulės-1 komandos darbu, kai atlekia bolidas ir sušoka kalnas žmonių. Kiekvienas žino, ką daro, turi labai preciziškai atlikti konkrečią funkciją“, – cituojamas jis.
Jam antrina klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas, jis teigia, jog sustojus širdžiai yra ypatingai mažai laiko taikyti priemones, kurios gali palaikyti organų gyvybingumą.
„Išnykus smegenų veiklai, yra standartiniai vaistai ar procedūros, palaikančios širdies plakimą ir organų gyvybingumą. O sustojus širdžiai, viską turime padaryti ne tai, kad greitai, bet ypatingai greitai ir ypatingai tiksliai. Kitokiu atveju donorystė yra apskritai neįmanoma, nes organai bus netinkami transplantacijai“, – sako jis.
Pranešime nurodoma, jog nustojus plakti donoro širdžiai, dažniausiai donorystė apsiriboja audinių ir inkstų, kurie yra atsparesni kraujotakos sustojimui, persodinimu.
„Sakyčiau, jog iš viso iki pačios transplantacijos ruošiant donorą ir atliekant eksplantaciją, dirbo apie 20 specialistų. Nuo donoro širdies sustojimo iki pirmosios chirurgų komandos, kurie išėmė organus, darbo pradžios praėjo mažiau nei dvi valandos“, – teigia T. Jovaiša.
Anot Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovo, vadovavusio kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro, profesoriaus Kęstučio Strupo, esminio skirtumo, kokiu būdu buvo konstatuota mirtis, chirurgams, transplantuojantiems organus, nėra.
„Šiuo atveju mūsų komanda naudojo atskirą kepenų perfuzijos mašiną, kai išimtas organas talpinamas į specialią įrangą ir iki jo įsodinimo laikomas ne šaldymo dėžėje, o jo kokybė palaikoma specialioje kepenų perfuzijos mašinoje. Tokia technologija kepenų transplantacijai šiemet Santaros klinikose panaudojama nebe pirmą kartą, kad būtų užtikrinta geresnė organo kokybė“, – teigė K. Strupas.
Nacionalinio transplantacijos biuro rugsėjo 30 dienos duomenimis, Lietuvoje organų ir audinių transplantacijų laukia 332 žmonės.
72 laukia inksto, 35 širdies, devyni plaučių, penki širdies-plaučių komplekso, 56 kepenų, 155 ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
