2022 01 17
Praėjusiais metais suderinus eksporto leidimus su JAV, Taivanu, Albanija, Australija, Azerbaidžanu, Bosnija ir Hercogovina, Honkongu ir Maroku, tikėtina, kad į šias šalis jau šiemet bus pradėti eksportuoti daugiau mėsos gaminių, kviečių, taip pat – žuvininkystės ir akvakultūros produktai, paukštiena ir jos gaminiai, gyvūnų augintinių konservuotas ėdalas, veisliniai ir produkcijos galvijai.
Artimiausiu metu platesnės galimybės turėtų atsirasti ir lietuviškų kiaušinių produktų eksportuotojams – laukiama JAV patvirtinimo dėl šių produktų eksporto leidimų.
„Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio produktų ir maisto gamintojams atsivėrė daugiau galimybių – Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į JAV galės eksportuoti daugiau mėsos gaminių, o lietuviški kviečiai keliaus ir į Taivaną. Tai – dar ne pabaiga, su JAV šiuo metu deramasi dėl kviečių eksporto sertifikato, tad tikėtina, kad į šią milžinišką rinką bus galima vežti ir lietuviškus kviečius“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Su Taivanu siekiama pradėti derybas dėl pieno ir jo produktų, jautienos ir kiaulienos produktų, paukštienos eksporto leidimų. Jau suderintas žuvininkystės produktų sertifikatas su Albanija, taip pat veterinarijos sertifikatas lašišinių žuvų produktams į Australiją.
Su Azerbaidžanu praėjusiais metais suderintas sertifikatas veisliniams ir produkcijos galvijams, o su Bosnija ir Hercogovina – paukštienai ir gyvūnų augintinių konservuotam ėdalui. Su Honkongu praėjusiais metais suderintas atnaujintas sertifikatas paukštienai ir jos gaminiams. Su Maroku – žuvininkystės ir akvakultūros produktams.
„Eksporto augimas priklauso nuo eksporto sertifikatų naujose rinkose suderinimų. Atsižvelgę į pieno gamintojų poreikį, ruošiamės Lietuvos eksportuotojams atverti Pietų Korėjos, Hondūro bei Panamos rinkas. Pieno ir jo produktų, kiaušinių gaminių ir žuvininkystės produktų veterinarijos sertifikatų rengimo ir atnaujinimo procedūras netrukus pradėsime su Taivanu. Lietuvai atsiveriančios naujos rinkos tik patvirtina, kad mūsų tarnybos vykdoma veterinarine kontrole yra pasitikima, ji vertinama tarptautiniu mastu. Tikimės, kad šie metai taip pat bus sėkmingi ir galėsime pasidžiaugti reikšmingu proveržiu derybose dėl eksporto galimybių naujose šalyse“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.
2021 metais prasidėjusios derybos šiuo metu taip pat yra tęsiamos su Malaizija, Pietų Korėja, Singapūru, Vietnamu. Su šiomis šalimis yra deramasi dėl kiaušinių ir jų produktų eksporto, o su Singapūru – dėl paukštienos eksporto, su Vietnamu – dėl papildomų žuvininkystės produktų, jautienos eksporto. Dėl pieno produktų perdirbimo įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus deramasi su Indonezija.
Šiuo metu derybas dėl eksporto leidimų VVMT yra pradėjusi daugiau nei su 25 šalimis.
Naujų rinkų atvėrimas – ilgas ir nelengvas procesas
Iki užsienio rinkų atvėrimo tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek VMVT tenka nuveikti išties nemažai. Neretai trunka ne vienus metus, kol bendradarbiavimas su kompetentingomis užsienio institucijomis ima duoti rezultatų.
Nors COVID-19 pandemija gerokai apribojo verslo galimybes gyvai megzti ir plėtoti ryšius, tačiau nepaisant iššūkių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktus pavyko pristatyti tarptautinėse parodose, taip pat buvo organizuotos verslo misijos, kuriose gamintojai turėjo galimybę susitikti ir užmegzti ryšius su kitų šalių verslo atstovais.
„Parodose Vokietijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje, Kinijoje, Taivane dalyvaujantys gamintojai turėjo neeilinę progą pristatyti savo produkciją potencialiems partneriams, rasti nišą net pačiose didžiausiose ir išrankiausiose rinkose.
Tam, kad šis procesas vyktų dar sklandžiau ir paprasčiau, Žemės ūkio ministerija nuolat organizuoja verslo misijas, kuriose mūsų gamintojai taip pat turi galimybę susitikti ir užmegzti ryšius su kitų šalių verslo atstovais“, – teigia A. Venckus.
Siekdama Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams plačiau atverti JAV, Vokietijos, Japonijos, Skandinavijos šalių, JAE ir kitų Persijos įlankos šalių rinkas, Žemės ūkio ministerija planuoja atlikti išsamius rinkų tyrimus, ieškoti naudingų Lietuvos verslui kontaktų bei samdyti eksporto atstovus, galinčius padėti mūsų įmonėms įsitvirtinti minėtose rinkose.
„Tikslinėje rinkoje, pavyzdžiui, JAV, lietuviškai įmonei būtų kompensuojama didelė dalis atstovo samdymo kaštų, kuris suteiktų profesionalių žinių apie produkto ženklinimo, muitinės reikalavimus, registraciją ir t.t. Jis taip pat atliktų rinkos analizę, rastų kontaktus ir organizuotų susitikimus, konsultuotų ir padėtų pritaikyti produktą pagal rinkos reikalavimus. Tai padėtų potencialiems eksportuotojams pritaikyti savo produktus konkrečiai rinkai, atsižvelgiant į jos ypatumus ir reikalavimus“, – teigia Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.
Kiekvieno eksportuotojo, norinčio žengti į naują rinką, laukia nemažai iššūkių. Būtinos žinios apie reikiamą akreditavimą toje šalyje, konsultacijos prieš užsienio sertifikavimo įstaigų auditą ir jo metu, pagalba registruojantis patikimais eksportuotojais užsienio valstybinių institucijų internetiniuose portaluose – visa tai ir atliktų ministerijos samdomas konsultantas.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva praėjusiais metais buvo įsteigta Žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų taryba, kuri siekia skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos maisto pramonės sektorių asociacijomis ir įmonėmis, kad jų lūkesčiai bei poreikiai atveriant kitų šalių rinkas būtų labiau atspindėti.
Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai keliauja į daugiau kaip 150 valstybių.
