Nepaisant to, jog daugelis žmonių pasaulyje iki šiol skursta ir neturi ką valgyti, pasaulyje iki šių dienų yra švaistomi labai dideli maisto kiekiai. Tą lemia daugybė įvairių priežasčių ir, žinoma, šios problemos tikrai neįmanoma išspręsti per vieną dieną. Kita vertus, bent jau išmetamo maisto kiekius sumažinti tikrai įmanoma. Apie tai su mumis sutiko pasidalinti vienas iš startuolio Bitecatch vadovų Tautvydas Kudrevičius.
Startuolis kviečia parduoti maisto likučius
Visa Bitecatch logika yra labai paprasta. Šis startuolis kviečia įvairias maitinimosi įstaigas – kavines, restoranus, valgyklas, desertines ir kt., neišmesti vakarop jiems likusio maisto, o, naudojantis Bitecatch, platforma parduoti jį vartotojams už mažesnę kainą.
Pasak T. Kudrevičiaus, iš šio verslo modelio laimės paprasčiausiai visi – pardavėjai turės galimybę užsidirbti papildomai, o vartotojai galės įsigyti prekę už patrauklią kainą.
„Jeigu maistas dar tinkamas vartoti, kodėl jį reikėtų išmesti? Galvodami šia kryptimi mes ir sukūrėme Bitecatch. Tai platforma, kuri tikrai naudinga tiek pardavėjui, tiek pirkėjui, tiek galų gale pasauliui, kadangi turime ir tam tikrų socialinių tikslų“, – mintimis dalijosi T. Kudrevičius.
Kviečia žiūrėti platesniu kampu
Vienas iš Bitecatch vadovų taip pat pabrėžė, jog pati projekto esmė yra labai universali, o dirbti su platforma gali ne tik maitinimosi įstaigos. Kaip pavyzdį T. Kudrevičius pateikė ūkininkus, kurie taip pat dažnai nežino kur realizuoti savo derliaus perteklių.
„Visi dažnai girdime, jog derlius buvo prastas, tačiau būna ir tokių metų, kai ūkininkai turi didesnį derlių, o su pirkėjais būna susiderinę tik dėl tam tikrų kiekių. Mes mielai padėsime parduoti produkcijos likučius. Apskritai mūsų platforma gali naudotis visi fiziniai ir juridiniai vienetai, kurie nežino kaip realizuoti savo maistinės produkcijos likučius. Mes tikrai padėsime“, – pasakojo startuolio atstovas.
Tikisi sutaupyti bent 3 tonas maisto per metus
- Kudrevičius akcentavo, jog žmonės dažnai nesusimąsto kokią žalą pasauliui daro išmetamas maistas. Jau nekalbant apie tai, kad jis tiesiog gali būti suvartojamas, reikia paminėti, kad toks maistas sąvartynuose išskiria klimato kaitą skatinančias dujas.
„Toks maisto švaistymas yra tikrai žalingas mūsų planetai, todėl tikrai norime šią situaciją pakeisti. Mūsų minimalus projekto tikslas, kasmet sutaupyti bent 3 tonas maisto“, teigė T. Kudrevičius.
