Lietuvos banko duomenimis, lietuviai skolinasi vis drąsiau – 2021-ųjų metų pirmąjį pusmetį apie 15 % išaugus vartojimo paskolų sumai, šalies gyventojai iš viso buvo pasiskolinę beveik 1,6 mlrd. eurų vartojimui. Ar auganti bendra paskolų suma – neraminanti tendencija? Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo Juliaus Atidukraičio – priešingai: gyvename vis geriau, todėl šiandien daugiau skolinamasi stambesniems, pirkiniams, kurie pagerina gyvenimo kokybę ir kasdienę buitį, o ne tam, kad „pratemptum“ iki kitos algos. Todėl mažėja vadinamųjų greitųjų kreditų poreikis ir žmonės iš kredito įstaigų sulaukia pasiūlymų su geresne kaina.
Auga imamų kreditų ir lizingo sumos
Pagal Lietuvos banko statistika, nors pasiskolinta suma, kaip minėta, išaugo apie 15 % , naujų paskolų sutarčių per pirmąjį 2021 pusmetį sudaryta 6 % mažiau. Tai rodo, kad auga sumos, kurias gyventojai skolinasi, tačiau pačių paskolų poreikis išlieka panašus.
Vidutinė vartojimo paskola yra apie 2000 eurų (ir nuo praėjusių metų jos suma išaugo 20 %), tuo tarpu susietojo vartojimo kreditai (pirkimas išsimokėtinai, lizingas) – 2568 eurai ir nuo praėjusių metų ši suma išaugo daugiau nei 60 %.
Dar vienas džiuginantis skaičius – beveik trečdaliu sumažėjęs daugiau nei 90 dienų pradelstų apmokėti, kitaip tariant „blogų“ paskolų, skaičius.
Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo J. Atidukraičio, pastebima paskolų palūkanų mažėjimo tendencija. Tai paaiškinama tuo, kad stabiliai augant ekonomikai ir gerėjant pragyvenimo lygiui, kreditoriai palankiai vertina perspektyvas ir riziką, jog paskola nebus grąžinta, todėl vis labiau konkuruoja dėl klientų siūlydami mažesnes palūkanų normas.
Tuo pačiu auga ir gyventojų atlyginimai – todėl jie drąsiau skolinasi, tačiau dėl to nesukuria sau rizikingos finansinės naštos – didžioji dauguma paskolas grąžina laiku. Todėl augančios paskolų sumos rodo, kad situacija yra pozityvi ir gyventojai savo ateitį vertina palankiai.
Apgalvota ir pasverta paskola – ne „nuodėmė“
Vieno iš šalies bankų užsakymų atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas skolinasi automobilio įsigijimui. J. Atidukraitis taip pat pastebi, jog po pastarųjų metų, kai daugiau nei norėtume laiko praleidome namuose, nemaža dalis gyventojų pasiryžo pertvarkyti, atnaujinti savo būstus – tad planuojamas remontas ar renovacija – taip pat pakankamai dažna priežastis skolintis.
Lietuviai nepuola pirkti pasirodžiusių technikos ar namų apyvokos naujienų, o augant atlyginimams įvertina savo finansinę situaciją ir paskaičiuoja, kad gali per kelerius metus ramiai, nedidelėmis dalimis išsimokėti už stambesnį pirkinį. Kita vertus, dalis gyventojų vis dar bijo paties paskolos fakto, turi įsitikinimą, kad reikia gyventi „nelendant į skolas“. Ironiška, tačiau šalių, kurios mums atrodo kaip gero gyvenimo pavyzdys (pavyzdžiui, Švedija, Norvegija), gyventojai turi gerokai daugiau vartojimo paskolų, nei jų yra Lietuvoje.
Sakoma: „Skoliniesi svetimus pinigus, o atiduodi – savus“, todėl vis tik geras būdas įsivertinti, ar norimo daikto tikrai reikia – atsakyti sau į klausimą, ar pirktumėte jį, jei tai būtų Jūsų asmeniniai, uždirbti ir sunkiai sukaupti pinigai. Ar išsvajotas daiktas suteiks tiek papildomos vertės? Ar jis tėra tik prabangos prekė?
Kaip išsibandyti prieš imant vartojimo paskolą?
Dar vienas būdas „treniruotis“ prieš pasiskolinant – atsidėti tokią sumą, kokią pasiskolinus teks mokėti kas mėnesį. Vieną ar antrą mėnesį tai gali atrodyti visiškai nesudėtinga – tyrimų duomenimis, statistiniam lietuviui atsidėjus 92 eurus, paskolos naštos jis nepajustų.
Tačiau pravartu tokią praktiką išbandyti ilgiau, nes išlaidų keičiantis sezonams turime įvairių – tai į vieną mėnesį supuola kelių draugų gimtadieniai, tai reikia mokėti už žiemines automobilio padangas ar supirkti visas dovanas Kalėdoms. Taigi, vienais mėnesiais paskolą mokėti bus kiek sudėtingiau.
Vartojamoji paskola taip pat gali būti jūsų treniruotė prieš gerokai ilgesnio laikotarpio būsto paskolą. Mokėdami vartojamosios paskolos įmokas išmoksite palaikyti savo finansų higieną, įprasite, kad dalį atlyginimo reikia atidėti paskolai.
Bankas „Fjord Bank“ kiekvienam klientui siekia būti nešališku patarėju, todėl rekomenduoja, kad paskolų sumos neviršytų trečdalio jūsų atlyginimo. Jei jos didesnės – pragyventi sugebėsite, tačiau būtų sunku sukaupti nedidelį pinigų rezervą kuris paprastai reikalingas iškilus netikėtiems poreikiams (sugedusio automobilio remontui ar sveikatos išlaidoms).
