Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) šeštadienį paragino Kiniją pažaboti savo „karinį avantiūrizmą“, tarpusavio įtampai pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius kelerius metus.
Pekinas didina spaudimą
Pekinas padidino karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, kai 2016 metais į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, kuri atmeta poziciją, jog sala laikytina Kinijos teritorija.
Kinijos kariuomenės lėktuvai pastaraisiais mėnesiais įvykdė rekordinį skaičių įsiveržimų į Taivano oro gynybos zoną.
Pekinas „turėtų sustabdyti karinio avantiūrizmo plitimą savo gretose“, pareiškė Tsai Ing-wen Naujųjų metų proga pasakytoje kalboje.
„Karinių priemonių naudojimas absoliučiai negali būti priemonė išspręsti abiejų pusių nesutarimus“, – pridūrė ji.
Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškęs, jog kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) savo Naujųjų metų kalboje pareiškė, kad „visiškas mūsų tėvynės suvienijimas yra tiek Kinijos, tiek Taivano žmonių siekis“.
Taivano gynybos ministerija spalį perspėjo, kad į jos oro gynybos zoną įskridus rekordiniam skaičiui Kinijos lėktuvų, karinė įtampa su Pekinu buvo didžiausia per keturis dešimtmečius.
Pekinas pastaraisiais metais taip pat sustiprino pastangas izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje.
Šalis bet kokį oficialų „nepriklausomo“ Taivano paskelbimą laiko provokacija ir ne kartą grasino pasekmėmis šalims, kurios remia Taibėjaus apsisprendimą. Taip pat alergiškai Pekino režimas reaguoja į bet kokius priminimus apie okupuoto Tibeto bylą.
Pekino veiksmai verčia retėjančius Taivano diplomatinius sąjungininkus pakeisti palaikomą pusę.
Pavyzdžiui, visai neseniai Nikaragva pasirinko Pekiną, o Kinija penktadienį atidarė savo ambasadą šioje Centrinės Amerikos šalyje.
Lietuva dalyvauja įtampoje
Tačiau grupės Baltijos ir Vidurio Europos šalių, įskaitant Lietuvą, siekia glaudesnių ryšių su Taivanu, net jeigu tai kursto pyktį Kinijai.
Vilniuje lapkritį buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, nepaisant Pekino reikalavimo nenaudoti salos pavadinimo tokio pobūdžio įstaigoms.
Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Dėl to Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai buvo atšaukti iš Vilniaus ir Pekino konsultacijoms, o vėliau abiejų šalių diplomatiniai santykiai pažeminti iki reikalų patikėtinių lygio.
Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, įmonėms skundžiantis dėl problemų, patiriamų Kinijai taikant apribojimus mūsų šalies verslui ėmė rengti pagalbos paketą – iš viso tam planuojama numatyti iki 136 mln. Eur.
Lietuva, kaip praneša žiniasklaida, derasi dėl to su Europos Komisija. Nes nori, kad dėl sunkumų santykiuose su Kinija, mūsų šalies įmonės galėtų pasinaudoti lengvatinėmis iki 12 mėn. trukmės paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 184,6 mln. eurų.
BNS, kaunieciams.lt
