2021 07 21
Trečiadienį Liublianoje vykstančiame neformaliame ES aplinkos ministrų susitikime ministras Simonas Gentvilas išsakys Lietuvos požiūrį dėl rengiamos Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės po 2020 m. Šis tarptautinis strateginis dokumentas numatys tikslus ir konkrečius veiksmus bioįvairovei išsaugoti.
Biologinė įvairovė apima daugiau kaip 8 mln. planetos rūšių – nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ekosistemas – miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus – ir jų teikiamą naudą. Deja, neginčijami įrodymai patvirtina, kad visa tai pastaraisiais dešimtmečiais nyksta ypač sparčiai. Antai per pastaruosius 40 metų dėl žmogaus veiklos laukinės gyvūnijos populiacijos pasaulyje sumažėjo 60 proc. Pakito beveik trys ketvirtadaliai Žemės paviršiaus, o gamta spraudžiama į vis mažesnį planetos kampelį. Vien tik Europoje beveik du tūkstančiai rūšių laikomos nykstančiomis. Todėl reikia nedelsiant imtis konkrečių priemonių.
„Dabartinė beprecedentė biologinės įvairovės nykimo krizė patvirtina, kad nepakanka veiksmų, kurių iki šiol ėmėmės jai išsaugoti. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis turi rodyti pavyzdį ir siekti pasauliniu mastu susitarti dėl ambicingos Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės po 2020 m. tikslų ir jų tinkamo bei efektyvaus įgyvendinimo “, – sako Simonas Gentvilas.
Ministrai Liublianoje aptars, kaip ES gali prisidėti, kad tarptautinės derybos dėl ambicingos Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės po 2020 m. būtų sėkmingos, o šalių sutarti realūs tikslai leistų ne tik išsaugoti, bet ir atgaivinti gamtą, kuri prisidėtų ir stabdant klimato kaitą.
Pasak Simono Gentvilo, Lietuvai svarbu, kaip bus nustatomas kiekvienos Biologinės įvairovės konvencijos šalies indėlis įgyvendinant naująją Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkę, kokia bus individualių įsipareigojimų forma. Ateityje reikia stiprinti jos įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros procesus, aptarti įvairius galimus ir turimus mechanizmus ir priemones, tokias kaip nacionalinės biologinės įvairovės strategijos ir veiksmų planai. Be to, svarbu sutelkti finansinius, žmogiškuosius, institucinius ir techninius išteklius. Sustabdyti bioįvairovės nykimą galima tik bendrais veiksmais. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis turėtų sutelkti pastangas, kad tinkamai būtų einama Žaliojo kurso, apimančio ambicingos ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslus, keliu. Svarbu, kad būsimos iniciatyvos skatintų bioįvairovės aspektus geriau integruoti į kitus sektorius, ypač į žemės ūkį.
Ministro žodžiais, Lietuva jau plečia „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos kaip niekada glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauja rengdamos agroaplinkosaugos priemones bioįvairovei išsaugoti. Ypač daug dėmesio skiriama miškų ir pelkių, gamtiniu požiūriu itin vertingų ekosistemų, apsaugai. Tikimasi, kad šie mūsų šalies veiksmai labai prisidės įgyvendinant Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės po 2020 m. iškeltus tikslus ir taps pavyzdžiu kitoms Biologinės įvairovės konvencijos šalims.
