Seimo liberalai kviečia koalicijos partnerius konservatorius grįžti prie parengto partijų užsienio politikos susitarimo ir galiausiai jį priimti, nes susitarimas būtinas šiuo metu paaštrėjus Baltarusijos opozicijos Lietuvoje vertinimui.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis dar 2022 m. lapkritį pasiūlė, kad po savivaldybių rinkimų „bus tikrai gražaus laiko“ užsienio politikos susitarimui priimti, tad, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, dabar būtent ir yra šis tikrai gražus laikas.
„Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi. Prasidėjus Seimo rudens sesijai politinę darbotvarkę užgoš biudžeto, energetikos, gynybos ir kiti klausimai, tad nėra kito gražesnio laiko priimti partijų užsienio politikos susitarimą kaip dabar, dar neprasidėjus politiniam sezonui“, – mano E. Gentvilas.
Užsienio politikos susitarimas juolab būtinas Lietuvos valstybei nerandant sklandaus santykio su šalyje veikiančia Baltarusijos opozicija emigracijoje, atkreipia dėmesį partijų susitarimų dėl gynybos ir užsienio politikos projektų bendraautorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata.
„Dalis politikų ir iš dalies Vyriausybė linkusi baltarusius atstumti, nustatydama jiems tokias pačias arba panašias sąlygas, kokias valstybė taiko Rusijos piliečiams. Tokiu atveju mes savo rankomis atimtume paskutinę demokratinės Baltarusijos viltį. Partijų susitarimas turi nustatyti santykį ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija, Vakarais, galų gale – Maskva“, – sako Seimo narys.
R. Lopatos teigimu, procesui užbaigti ypač trukdo koalicijos partnerių blaškymasis – dabartinio Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio iniciatyva ieškoti kitų kelių, nors susitarimo projektą anksčiau suderino iš parlamentinių partijų sudaryta darbo grupė. „Jeigu kiekvienas politikas siūlys vis naujus susitarimo juodraščius, mes nesusitarsime iki kadencijos pabaigos. Todėl laukiame užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio gesto, kokio susitarimo iš tikrųjų siekiame“, – teigia R. Lopata.
E. Gentvilo pastebėjimu, partijoms susitarus dėl užsienio politikos, užsienio reikalai kartu nebebūtų pasitelkiami vidaus politikos žaidimams. „Užsienio politiką daugelis – nuo prezidento iki opozicijos – naudoja kaip vidaus politikos instrumentą. Partijų susitarimas sumažintų galimybes juo piktnaudžiauti, – sako liberalų seniūnas.
2022 m. liepos 15 d. Seime susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos pasirašė Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos vadovai.
