Mielieji tautiečiai, jau tapo gražia tradicija pirmąjį kovo sekmadienį minėti Maldos už lietuvius pasaulyje dieną.
Įvairios priežastys išveda žmones iš Tėvynės. Šiuo metu net 54 šalyse yra registruotos lietuvių bendruomenės, bet mūsų tautiečių tikriausiai gyvena ir kituose kraštuose. Kiekvienas iš jų yra brangus, svarbus ir kiekvieną kviečiame prisidėti prie Lietuvos dvasinio augimo, jos gerovės bei saugaus gyvenimo. Prisimindami Lietuvos globėją šv. Kazimierą, meldžiamės už visus lietuvius – tiek gyvenančius Tėvynėje, tiek pasklidusius po įvairius žemynus. Esame tikri, kad mūsų likimas nėra blaškomas atsitiktinumo vėjų, bet visada galime pasikliauti Dievo Apvaizdos globa.
2025-ieji yra Jubiliejiniai metai. Paprastai jie minimi kas ketvirtį amžiaus, nors kartais įsiterpia ypatingi jubiliejai, kaip prieš dešimtmetį įvykęs Gailestingumo jubiliejus. Jubiliejiniams metams būdinga piligrimystė, susitaikymas ir gerumo darbai. Tai aktualu ir kiekvienam iš mūsų, ir lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje.
Piligriminė kelionė simbolizuoja kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią ir primena, kad svarbiausia kelionė yra link to, kas šventa. Šioje kelionėje patiriame įvairiausių kliūčių, tačiau išlaikome viltį. Krikščioniška viltis remiasi ne optimizmu, kurio kartais lieka labai mažai, bet tuo, kad šis pasaulis nėra atsitiktinumo žaislas ir Dievas jame veikia tikrai, nors ir slėpiningai. Skelbdamas jubiliejų popiežius Pranciškus kvietė įžvelgti viltį laiko ženkluose, nepasiduoti pagundai manyti, kad esame užvaldyti blogio ir smurto, bet matyti gėrį, kurio, nepaisant visko, pasaulyje yra labai daug.
Šiemet pirmosiomis kovo dienomis vyks nacionalinė lietuvių piligrimystė į Romą. Sekmadienį, kovo 2-ąją, kai minime Maldos už lietuvius pasaulyje dieną, piligrimai melsis Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje. Šis tautų apaštalas skelbė Evangeliją, t. y. Gerąją Naujieną, įvairioms tautoms. Po daugelio amžių ji pasiekė ir Lietuvą. Dėkojame visiems užsienyje dirbantiems kunigams, katechetams, kurie žinią apie Jėzų, jo išgelbėjimą ir Dievo meilę neša šeimoms, vaikams, savo bendruomenių nariams.
Jubiliejiniais metais piligrimai kviečiami keliauti ne tik į Romą. Kiekviename krašte yra paskirtos piligrimų laukiančios Jubiliejaus bažnyčios. Lietuvoje jų numatyta net dvidešimt. Gera proga užsienyje gyvenantiems lietuviams šiais metais sugrįžus į Lietuvą jas aplankyti, pasimelsti ir sustiprinti ryšį su Tėvyne ar savo tėvų žeme.
Jubiliejinių metų tradicija, atsiradusi dar iki krikščionybės, yra atgailos, atleidimo, skolų dovanojimo ir susitaikymo laikas. Kartais savo nuomonę ir interesus iškeliame aukščiau už kitų, o nuoskaudas sureikšminame, patirtas neteisybes išdidiname. Su tokia našta sunku toli eiti. Reikia atleidimo, dovanojimo, kuris išlygina kelią ir kuria bendrystę, palaiko vienybę. Tik taip galime atsikratyti skaudžios praeities ir pradėti naują etapą gyvendami taikoje ir džiaugdamiesi laime. Juk to trokšta kiekvienas – svetur ar Tėvynėje.
Trečias dalykas, į kurį kviečia Jubiliejiniai metai, – tai gerumo darbai. Popiežius ragino: „Išvyskime šio pasaulio vargus, gausybės brolių ir seserų, kurių orumas trypiamas, žaizdas, išgirskime jų pagalbos šauksmą ir atsiliepkime į jį. Paimkime kitus už rankų ir palaikykime, kad jie pajustų mūsų artumo, draugystės ir brolystės šilumą.“ Į svetimus kraštus atvykę lietuviai nuo seno pirmiausia steigdavo savitarpio pagalbos draugijas, žinodami, kaip svarbu padėti vienas kitam, ypač ištikus bėdai. Tęskime šią gerą tradiciją rūpindamiesi vieni kitais, padėdami esant reikalui, pradžiugindami savo atidumu.
Jubiliejiniai metai yra palanki proga keisti savo gyvenimą. Tegul jie būna tikėjimo ir dvasingumo metas, tepadeda atkurti ryšį su Dievu, kitais žmonėmis bei kūrinija. Tai pasieksime stiprindami pasitikėjimą Dievu ir klausydami jo balso, melsdami Šventosios Dvasios, kuri mus veda nuopuolių ir pakilimų, išbandymų ir sėkmės metu.
+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas
+ Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas
užsienio lietuvių sielovadai
