Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertins Lietuvos Vyriausybės siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK seniau patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Vyriausybė siūlo leisti visiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles.
Skelbiame VLKK Kalbos politikos pakomisės narės prof. dr. Laimos Kalėdienės nuomonę šiuo klausimu.
VLKK ne kartą (2014 ir 2017 m.) yra išreiškusi ir pakartojusi Seimui savo nuomonę asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimu, kurios siūlau nekeisti ir dabar, tuo labiau, kad Seimo rašte to nė nesitikima:
Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius.
Siūlomos tokios išimtys:
Užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
Su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami).
Deja, jungtiniame Kalbos politikos ir Vardyno pakomisių posėdyje spalio 20 d. buvo prieita prie kitos nuomonės, o senąją VLKK nuomonę palaikėme tik mudvi su dr. Rita Miliūnaite.
**********
Kilus diskusijai, galimi papildomi argumentai.
1. Konstitucinis Teismas apie VLKK įgaliojimus.
Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime suformuluota doktrina dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumų Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<…> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimąyra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti<…>“.
Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<…> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <…>“.
Atsižvelgus į tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2)), šioje išvadoje Teisės departamentas remiasi aukščiau nurodytuose Valstybinės kalbos komisijos dokumentuose išdėstytomis nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad abiejose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
2. Asmenvardžių rašymas reglamentuotinas Valstybinės kalbos, o ne Tautinių mažumų ar specialiame Asmenvardžių rašymo įstatyme.
Išskirti asmenvardžių reglamentavimą atskiru įstatymu neracionalu, nes tai pažeidžia kalbos dalykus reguliuojančių įstatymų hierarchiją ir sąrangą. Asmenvardžiai aptariami ir dabar galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme (1995).
Be to, Teisingumo ministerija ne kartą yra išreiškusi nuomonę, kad asmenvardžių rašymas nėra Tautinių mažumų įstatymo reguliavimo dalykas. Taigi akivaizdu, kad Ministerija pritartų, jog asmenvardžių rašyba turi atsidurti Valstybinės kalbos įstatymo reglamentavimo lauke.
3. Nuomonę asmenvardžių rašymo klausimu yra pareiškusios ir kitos lituanistinės įstaigos.
Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos nariai, 2021-05-03 atsakydami į Seimo nario akad. Eugenijaus Jovaišos paklausimą dėl planuojamo valstybinės lietuvių kalbos erdvės susiaurinimo, pateikė savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose ir ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Jame nurodoma, kad
„dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 199 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, suteikia vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudaro prielaidų diskriminacijai.“
inimame rašte primenamas 1999 m. spalio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota:
„Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.
Minimame LKI Mokslo tarybos dokumente kalbama ir apie išimtis:
„Įrašai asmens dokumentuose kita kalba galėtų būti įrašomi užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – remiantis užsienio valstybės išduotu asmens dokumentu, ir Lietuvos piliečiams,sudariusiems santuoką su užsieniečiais, – remiantis sutuoktinio asmens dokumentu, taip pat ir jų vaikams.“
Beje, LKI dokumente primenama, kad pirmoji išimtis buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 3 punkte: „3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.
Apibendrinant atsakymą dėl asmenvardžių pažymėta, kad jų rašymo principai asmens dokumentuose netapatintini su lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių rašymo praktika mokslo, publicistikos, grožinės literatūros ir kituose tekstuose.
4. Pastarojo meto (2021-09-08) Teisingumo ministerijos rekomendacijos.
Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, 2019-2021 metais buvo priimti daugiau nei pusantro šimto teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su Q, X ar W raidėmis. Daugiausia tokių sprendimų įvykdė Vilniaus Civilinės metrikacijos įstaiga – virš 100.
Gyventojų registre šiuo metu registruoti beveik 400 Lietuvos piliečių, turinčių galiojančią asmens tapatybės kortelę ar pasą su asmenvardžiais, kuriuose yra Q, X ar W raidės. „Negalime toleruoti situacijų, kai šeima teismo sprendimu jau įgijusi teisę naudoti pavardę su nelietuviškais rašmenimis kas kartą gimus vaikui, turi kreiptis į teismą dėl vaiko pavardės įrašymo su Q, X ar W raidėmis. Todėl akivaizdu, kad teismų papildoma veikla yra politinės valios nebuvimo pasekmė“, – teigia Evelina Dobrovolska.
5. Nuomonę yra pareiškę Europos teismai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. Runevič-Vardyn byloje Nr. C-391/09 patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose rašytini valstybine lietuvių kalba ir nesiaurintina jos vartojimo erdvė.
Tas pats EŽTT 2004 m. gruodžio 7 d. Mentzen (Mencena) byloje prieš Latviją nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis: Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Mentzen, reikalavo latviškame pase jos pavardę rašyti vokiškai Mentzen, tačiau Latvijos valdžios įstaiga išdavė pasą pagal latvių kalbos reikalavimus įrašyta sugramatinta pavardės forma Mencena (peticijos Nr. 71074/01). Šioje byloje EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, tokių kaip šalies teritorija, santvarka, vėliava.
6. Lietuvos lenkakalbių pavardžių lenkiškumo klausimu.
Apie tai, kad nėra racionalaus pagrindo „atstatinėti originalią“ Lietuvos lenkakalbių gyventojų pavardžių rašybą, yra pareiškęs ne vienas Lietuvos antroponimų tyrėjas, bet daugiausia šiame bare yra nuveikęs Zigmas Zinkevičius, parengęs ir išleidęs net tris knygas šiuo klausimu:
Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: polonizacijos apybraiža. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, 110 p.
Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balststogės vaivadijos Lenkijoje pavardėse: slavizacijos apybraiža. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, 96 p.
Vilnijos lenkakalbių pavardės. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, 463 p.
Apibendrindamas savo itin išsamų buvusiuose dideliuose senosios Lietuvos valstybės plotuose paplitusių pavardžių tyrimą, akademikas Zigmas Zinkevičius prieina prie išvados, kad pavardės buvusios vietinės, iš niekur neskolintos, iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plitusios į Lenkijos Karalystę, o ne atvirkščiai, todėl ir atstatinėti pavardžių lenkiškų formų nesą racionalaus pamato.
7. Rėmimosi kitais asmens dokumentais klausimu.
Nepalaikytinas siūlymas keisti asmenvardžių užrašymą remiantis kitais nei dabar galiojančiais asmens dokumentais: tarkim, giminaičių asmens dokumentais, išduotais ne Lietuvos valstybės. Siūlymas keisti asmenvardžių užrašymą tautinių mažumų atstovams tiesiogiai sietinas su istoriniu Lietuvos valstybės okupacijų periodu, pvz., Vilnijos krašto atveju – okupacinės Lenkijos valdžios; Klaipėdos ir visos Mažosios Lietuvos – okupacinės Vokietijos valdžios; taip pat okupacinės carinės ar sovietų Rusijos ir kt. Praktika remtis okupacinių valdžių išduotais dokumentais būtų nusikaltimas istorijai, nes okupacijų palikti pėdsakai naikinami, o ne įteisinami: tokios praktikos nėra jokioje kitoje pasaulio šalyje – atvirkščiai, kaip rodo, pvz., Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos patirtis, valstybė tarpininkauja grąžinant tuo metu pakeistas pavardžių lytis.
Nepalaikytinas siūlymas remtis ne tik praeito meto asmens dokumentais, t. y. išduotais vienos ar kitos valstybės institucijų, bet ir kitais asmenvardžių įrašais, pvz. bažnytinėse knygose ar antkapiuose; taip pat žemės, nekilnojamojo turto ar kituose nuosavybės liudijimuose; civilinės būklės dokumentuose ir kt., nes jie neliudija valstybės santykio su asmeniu.
8. Teisinis kazusas dėl abėcėlės pakeitimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą.
9. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra.
Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema. Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų.
Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski ar Wróblewski, Želažnik ar Żelaźnik, Pečko ar Pięczko, Žultkievič ar Żółtkiewicz.
Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika „nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš raidžių ar po jomis, t. y. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO, angl. ICAO) sistema, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus.
Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos taisyklėmis. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas.
10. Elektroninė terpė ir raidžių kodai.
Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai.
Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz., š ir sz, sh, sch; č ir cz, ch, tsch, tj) ar skirtingo žymėjimo (ch ir kh, hh, j).
Elektroninėje terpėje kiekviena raidė, kiekvienas rašmuo turi savo kodą, pagal kurį jis atpažįstamas, o atitinkamai pagal tai atpažįstama ir pavardė: pvz., Vrublevskio pavardė, virtusi Wróblewskiu, skirtųsi net trijų raidžių kodais: V kodas yra 0056, o W – 0057 (šioje pavardėje šios raidės pasikartoja du kartus), u kodas 0075, o ó – 00F3.
Ne vienu atveju norint surinkti kitos valstybinės kalbos raides tektų persijunginėti į kitos kalbos kompiuterių klaviatūrą arba naudotis išlyginamuoju papildomų ženklų įrankiu (equation tool) – tai nepatogu ir sudėtinga.
Kaip tik dėl šitos priežasties Lenkijos lietuviai iš esmės nesinaudoja oficialia galimybe asmens dokumentuose įrašyti vardus ir pavardes lietuviškomis raidėmis, nes jos neįmanoma įgyvendinti kasdieniame gyvenime: nei bankuose, nei registratūrose ar pan.
Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, VLKK Kalbos politikos pakomisės narė, Nacionalinio Susivienijimo tarybos narė.
