Spalio mėnesį nuo neįprasto muzikinio klipo prasidėjęs žinomos Lietuvoje mergaitės būgnininkės – Faustos Šukytės projektas “World Worries” paliečia vis skaudesnes žmonijos temas. Prie padangų krūvos, iškirstų miškų proskynoje, o dabar prie metalo laužo krūvos nusifilmavusi mergaitė kiekvienoje vietoje atsiduria ne šiaip sau.
Ji tėvams užduoda vaikiškus klausimus “O kodėl?” ir tiesiog nusifilmuoja toje vietoje. O suaugusieji neignoruoja – atsako ir vaikams, ir brandiems vartotojams.
Unikalus muzikantės projektas paliečia gamtos išsaugojimo problemas. Mergaitė tai daro kitokiais būdais nei būdavo iki šiol. Fausta kalba ne žodžiais, o muzika ir groja tokiose vietose, kurias retas žmogus savo akimis yra matęs.
Kiekviena vieta susijusi su žmonių vartotojiškumu ir ekologija. „Jokių moralų nebus. Tiesiog iš arti ir per Faustos klausimus tėvams ir talentą parodysime tam tikras vietas. Jos padės suvokti, kaip mes niokojame savo aplinką. Įėjus į tas lokacijas kiekvieną kartą sustoja gumulas gerklėje, o kai Fausta su savo energija užgroja ir atrodo tokia miniatiūrinė prieš tuos milžiniškus objektus – supranti: reikia pradėti nuo savęs“, – neslepia režisierė Sandra Galdikaitė.
„Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, neturėdami artimos aplinkos palaikymo, o taip pat gyvenimo patirties – daro netinkamus pasirinkimus, kurie sukelia baimę. Palaikymas kuria saugumo jausmą, skatina siekti tikslų.“ – sako Greta Kursevičiūtė-Jakaitė, psichologė-psichoterapeutė.
Idėją pasufleravo sutrūnijęs automobilis aikštelėje
“Kaune ėjome pro kažkokią automobilių aikštelė ir pakrašty stovėjo toks senas automobilis nuleistais ratais. Matėsi, kad jau jis ten nepajudinamas stovi tikrai ne pirmas mėnuo. Na ir Fausta taip man pašonėje atsisukusi pabėrė: “oho kokia visa apdulkėjusi… Kažin kaip ji be ratų išvažiuos? Kiek laiko čia stovi, kad tokia sena. Mama, gal šeimininkas pamiršo kur paliko ir nebegali šitos mašinos rasti?” – apie prasmingą vaiko klausimą dalinasi Faustos mama – Laura Šukienė.
Į iškeltus klausimus atsakoma, bendradarbiaujant su žiniasklaida, remiantis statistikos rinkimo, verslo, vartotojų, gamtosaugininkų ir kitų institucijų duomenimis.
[youtube v=”w7rp8KJ3PsU”]
Metalas Lietuvoje jau nebeperdirbamas
Sumaitoti automobiliai Lietuvoje keliauja į metalo laužo supirkimo punktus, o toliau iš Klaipėdos eksportuojama į Turkiją. Lietuvoje metalo perdirbėjų nebeliko. Paskutinė įmonė bankrutavo visai neseniai.
2018 m. Lietuvoje įregistruota 203 773 lengvųjų automobilių, iš jų 32 272 naujų. Nauji automobiliai sudaro 16% viso legalaus automobilių įvežimo..
Nenaudojami automobiliai utilizuojami savo noru arba priverstinai
Jeigu automobilis yra suniokotas taip, kad jo nebeįmanoma sutvarkyti – savininkas turi išregistruoti automobilį ir jį utilizuoti. T.y. nugabenti į specialią metalo surinkimo vietą.
Apie ekologines “bombas” – automobilius “lavonus” gali pranešti kiekvienas gyventojas.
„Jeigu transporto priemonė ilgą laiką dūlo nenaudojama bendro naudojimo erdvėje, matyt, jai metas užleisti vietą kitiems automobiliams, kurie tą erdvę išnaudos pagal paskirtį. Tad jei automobilio–vaiduoklio savininkas nėra žinomas, derėtų kreiptis į policijos pareigūnus ar savivaldybės, kurioje gyvenate, Viešosios tvarkos skyrių“, – pataria Lietuvos autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė R. Zdanevičienė.
Pareigūnai ar savivaldybės darbuotojai turėtų pabandyti identifikuoti ir susisiekti su nenaudojamo automobilio savininku ir šį paraginti imtis veiksmų dėl jo pašalinimo. Jei savininkas nėra identifikuojamas ar atsisako savo iniciatyva pasirūpinti jam priklausančiu turtu, tą už jį padaro atsakingi asmenys įprastai nelaukdami, kol įvyks nelaimė.
„Nenaudojama transporto priemonė iš tiesų yra potencialus pavojus tiek aplinkai, tiek sveikatai. Įvairūs tepalai ar kiti skysčiai gali užteršti gruntą bei požeminius vandenis, apnuodyti organizmą. Neretai bake gali būti užsilikę ir degalų, o dėl nenaudojimo padidėja rizika automobiliui užsidegti. Taigi gali įvykti ir sprogimas, apgadinsiantis šalia esantį turtą ar pareikalausiantis aukų“, – akcentuoja asociacijos vadovė.
Fausta paklausė ir apie medžių kirtimą
Mergaitė, važiuodama su šeima miško keliu pamatė kelias iškirstas vietas iš eilės. Ji tėvams uždavė klausimą: „Kodėl čia tiek daug nėra medžių?“ Tėvai pasakoja, bandę paaiškinti Faustai, kad medžiai kertami norint gaminti daiktus, iš jų daromi įvairiausi dalykai, nuo malkų iki žmonėms reikalingų daiktų. Tačiau toliau sekė dar vienas mergaitės klausimas: „O visų tų medžių tiek daug reikia? Juk dabar miško gyvūnėliai neturi kur pasislėpti.“ Po užklupusios klausimų lavinos, buvo nuspręsta nusifilmuoti toje vietoje ir atsakyti į klausimus.
[youtube v=”ZzrAQ4IMZXg”]
„Dauguma medienos vežama į Indiją ir Kiniją“
„Per pastaruosius penkis metus valstybiniuose miškuose kirtimai paaugo 30 %. Deja, didžioji dauguma iškirstų medžių nelieka Lietuvoje, o yra eksportuojama. Didelė dalis iškeliauja į Indiją, Kiniją bei kitur. O paskutiniais metais medienos eksportas į Skandinavijos šalis paaugo 40 %. 2013 – 2019 m. iš Lietuvos išvežta 7,7 mln. m³ valstybinės medienos, o įvežta vos 1,7 mln m³.
Praėjusiais metais išduota per 15 tūkst. kirtimų leidimų. Kiek tai medienos? Apie 1000 miškovežių kasdien, be išeiginių, kiaurus metus. Pavyzdžiui Dzūkijos nacionalinio parko miškuose kas dieną sukasi virš 1000 miškovežių. Dabar nėra medienos eksporto apribojimų. Ji vežama ten, kur daugiau už ją mokama“, – kalbėjo aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Gyvas miškas“ vienas iš steigėjų S.Čepinskas.
Stanislovas pasakoja, kad jeigu per tris metus miškas pats neatželia – jis turi būti atsodinamas. Tačiau gamtiniu ir rekreacijos (poilsio) požiūriu – tai yra labai blogai. Nes toks miškas – tarsi plantacija: vienos rūšies medžiai auga vagose, eilėmis, sunyksta bioįvairovė, nepatraukli požiūriu.
„Miško kirtimai daro itin didelę žalą visai gyvajai gamtai. Padarius vieną 5 ha plyną lauką – prarandama iki 300 paukščių porų, nyksta retosios gyvūnų, o ypač augalų rūšys. Nes didžiausia augalijos ir gyvūnijos įvairovė yra būtent sename miške. Prarandama šimtmečius besikūrusi miško paklotė. Ji naikinama ariant: išdraskoma grybiena, retųjų augalų šaknys.” – situaciją pasakoja „Gyvas miškas“ vienas iš steigėjų. Ir žemėlapiais nurodo kiek Lietuvoje iškirsta miškų.
Faustos klausimas: „Kaip galiu padėti medžiams?“
S.Čepinskas atsako, kad klausimas iš tiesų paprastas, bet tuo pačiu ir sudėtingas. „Nes didžioji dalis medienos arba eksportuojama, arba perdirbama užsienio kapitalo įmonėse ir vis tiek yra eksportuojama. Lietuva yra naudojama kaip 3 pasaulio šalis – iš jos tiesiog paimami ištekliai, o naudos lieka tik truputį daugiau nei tos kirtimų sąnaudos. Kiekvienas viešindamas situaciją – gali prisidėti prie miškų išsaugojimo“, – pasakojo S.Čepinskas.
Nuo padangų pakelėje iki jų krūvos
„Mes su šeima dažnai vykstame pasivaikščioti po parkus. Kai prasidėjo mokslo metai, kažkada po rugsėjo pirmos vaikščiojom prie tokio miškelio. Pamačiau tokį juodų maišų krūvą, kur pro skyles matėsi mašinų ratai. Tai paklausiau tėvų: kodėl jos čia? Tai taip ir prasidėjo.
Tėvai nusivežė parodyti, kur turi būti tos padangos, kur mačiau prie kelio. Tai pasakiau, kad noriu čia pagroti ir parodyti normalią vietą. Šiaip man čia pakankamai jauku buvo groti. Nežinau kodėl.” – kalbėjo mergaitė.
Fausta Šukytė pasakojo, kad kai pamatė vaizdo įrašą iš drono, kiek už jos dar tūno padangų – ji išsižiojo ir ištarė: „oho, kiek daug!”.
[youtube v=”HiEeRK55gf0″]
Padangų importuotojų organizacija patvirtino, kad per metus gamtoje apytiksliai išmetama apie 2000 tonų padangų. O 2019 metais suorganizuota apie 140 tonų padangų atliekų išvežimo iš Lietuvos miškų.
Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė teigia, kad dabar per metus legaliai deklaruojama apie 27 tūkst. tonų padangų importo, o 24 tūkst. padangų yra sutvarkoma. Manoma, kad nelegalus srautas gali siekti 7-8 tūkst. tonų per metus.
Ekologiškos padangų alternatyvos
Mokslininkai nustatė, kad gumą galima pagaminti ir iš augalų – kiaulpienių šaknų. Sintetinis kaučiukas bus keičiamas iš pienių išgaunamomis medžiagomis. Ši technologija jau išbandyta gaminant dviračių lenktynių Tour de France dviratininkų padangas.
Padangų gamintojas šią kiaulpienių gumą ketina naudoti
kaip visavertę ir aplinką tausojančią alternatyvą atogrąžų miškuose išgaunamam kaučiukui, žymiai sumažinant logistikos išlaidas ir su pervežimu susijusį poveikį aplinkai.
Kiekvieną savaitę – vis kita vieta
Kiekvieną savaitę spaudoje bus publikuojamas video, kuriame Fausta groja vis kitoje keistoje vietoje. Per savo muzikinį talentą mergaitė kalba ir rodo jai pačiai bei žmonėms aktualias temas. Kitas video – jau netrukus.
