2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją . Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės.
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje Druskininkuose užfiksuota rekordinė 34 °C temperatūra, o liepą Kelmės ir Šiaulių rajonus siaubė viesulai, kurių vėjo greitis siekė 60–70 m/s. 2024-ieji taip pat pasižymėjo ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai. Dažni stiprūs vėjai tapo ne tik iššūkiu gyventojams, bet ir signalizuojančiu ženklu apie klimato pokyčių keliamą grėsmę.
„Šie skaičiai ir faktai nėra tik statistika. Tai mūsų visų gyvenimo realybė, kuriai reikia skirti didžiausią dėmesį. Klimato kaitos iššūkiai – ne tik aplinkosaugos, bet ir mūsų šalies gyventojų saugumo bei gerovės klausimas“, – teigia aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Klimato kaitos poveikis Lietuvai jau dabar yra akivaizdus: karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 °C, skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau -20 °C, sumažėjo beveik perpus. Be to, prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje Lietuvoje dienų su itin gausiais krituliais skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus, o tai reikš didesnį potvynių ir poplūdžių pavojų.
„Siekti klimatui neutralios valstybės iki 2050 metų – tai mūsų ilgalaikė strategija, tačiau veikti turime jau šiandien. Neužtenka vien tik mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Privalome užtikrinti miestų ir kaimo infrastruktūros atsparumą, plėsti žaliąsias zonas, kurios padėtų amortizuoti klimato kaitos poveikį. Tai reikalauja tiek savivaldybių įsitraukimo, tiek bendruomenių sąmoningumo. Kiekviena savivaldybė pati turi nuspręsti, kokias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones pasirinkti ir atsakingai parengti planus“, – akcentuoja viceministras.
Aplinkos ministerija taip pat skiria ypatingą dėmesį potvynių rizikos valdymui. 2022 m. atnaujinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai rodo, kurios teritorijos yra labiausiai pažeidžiamos. Tarp jų – ir didieji Lietuvos miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas bei Klaipėda.
Be to, Aplinkos ministerija yra parengusi interaktyvius Lietuvos klimato kaitos scenarijus, kuriuose skelbiama, kaip gali kisti oro temperatūra, kritulių kiekis visoje šalyje ar konkrečioje savivaldybėje.
