Kauno regione pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ neseniai įgyvendinti 2 projektai, kurių metu buvo sutvarkytos Nemuno ir Nevėžio upių pakrantės.
Kauno rajone projektu „Nemuno pakrančių kraštovaizdžio tvarkymas“, kuriam skirta 278 901 Eur, buvo siekiama išsaugoti Nemuno pakrančių kraštovaizdžio grožį ir sukurti natūralų ryšį tarp judrios dviratininkų trasos, minimalių poilsio salelių, dinamiškos kraštovaizdžio kaitos ir vietinės bendruomenės. Atskirais fragmentais valstybinės žemės sklypuose sutvarkyta kraštovaizdžio teritorija – dviračių trasa, besidriekianti per 4 Kauno rajono seniūnijas – Akademijos, Ringaudų, Kačerginės ir Zapyškio. Šiame ruože kruopščiai atrinktos įdomiausios ir vertingiausios kraštovaizdžio, dendrologinės įvairovės, išskirtinio unikalumo vietos, jas pristatant tiek pravažiuojančiam dviračiu, tiek ir pasivaikščioti išėjusiam žmogui. Projekto metu atstatytas ir suformuotas reljefas, nuimta sena nereikalinga asfalto danga, įrengti pėsčiųjų takai su medine danga bei sutankinto grunto takai, rekonstruoti grįsti (betoniniai, asfalto, skaldos, žvyro) takai, pastatyti arba rekonstruoti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, inventorizuoti želdiniai, išnaikintos invazinės augalų rūšys, atlikti kraštovaizdžio formavimo sanitarinio kirtimo darbai, pasodinti nauji želdiniai.
Kauno mieste įgyvendintas projektas „Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas“, kuriam skirta 358 140 Eur. Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdžio draustinis, esantis vakarinėje Kauno miesto dalyje – puiki vizualinė erdvė, apimanti dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio santaką, slėnius bei dirbtinio Lampėdžio ežero pakrantes su apsauginiais pylimais. Teritorija dar nepraradusi natūralumo, nesuniokota urbanizacijos ir labai svarbi Kauno miesto gyventojams, nes pasiekiama ir automobiliais, ir pėsčiomis. Tačiau vaizdingose Nemuno slėnio pievose ir aliuvinėse, užliejamose pievose intensyviai vyko sukcesija – nesezoninis, kryptingas, negrįžtamas populiacijų, rūšių atsiradimas arba išnykimas konkrečioje vietovėje. Aukštesnėse vietose, dėl didelio nesuirusių augalinių liekanų kiekio nyko mezofitinės pievos, jų rūšinę įvairovę stelbė invazinės augalų rūšys. Projektu buvo siekiama išsaugoti esamą atvirų vietų augalijos bioįvairovę, o tuo pačiu ir estetinį natūralių augimviečių vaizdingumą, įrengti infrastruktūrą pažintiniam turizmui. Projekto metu įrengtos skaldos bei betoninių trinkelių dangos, pėsčiųjų takai ir poilsio aikštelės, sutvarkyti želdiniai, pagal poreikį iškirsti krūmai ir išgenėti medžiai, paruošta dirva ir pasėta žolė. Taip pat įrengti suoliukai, informacinė plokštuma, dviračių stovai, šiukšliadėžės ir mobilaus lauko biotualetų atitvarai.
lietuvosregionai.lt
