Spalio 23 d. Ramučių kultūros centre baigėsi pusmetį trukę, beveik visą Kauno rajoną apkeliavę kūrybingumo mokymai. Asociacija „Kūrybinės jungtys“ mokymus rengė organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu – tikimasi, kad Kauno rajone vykstantys ir aktyvėjantys kultūriniai procesai harmoningai įsilies į 2022-ųjų Europos kultūros sostinės programą.
Šie mokymai buvo skirti kultūros centrų darbuotojams – nors niekas neabejoja, kad norint geriausio rezultato į procesą būtina įtraukti kuo įvairesnių sričių atstovus. Būtent kultūros centrai, kaip egzistuojantis tinklas, pasirinkti atspirties tašku. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovai mokymų programą rengė konsultuodamiesi tiek su „Kaunas 2022“ komanda ir įsigilinę į šio projekto tikslus, tiek bendraudami su Kauno rajono kultūros centrų atstovais, pasidalijusiais savo poreikiais ir lūkesčiais.
Miestą lanku supantis Kauno rajonas – nevienalytis organizmas. Tuo netruko įsitikinti ir mokymų lektoriai – asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė, kultūros ir meno projektų kuratorė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė ir teatro atstovas Justas Tertelis, taip pat jų dalyviai – nors dirba toje pačioje sferoje, daugelis anksčiau nebuvo pažįstami. Į atvirą kvietimą dalyvauti mokymuose atsiliepė Samylų, Babtų, Neveronių, Vilkijos, Ramučių, Garliavos, kitų gyvenviečių kultūros darbuotojai. Taigi susitikimai, vykę Raudondvaryje, Garliavoje, Linksmakalnyje, Rokuose, visų pirma buvo naudingi megzti kontaktus.
Bendromis jėgomis nuspręsta, kad bus gilinamasi į Kauno rajono vietovių tapatybės permąstymą ir bendruomenių įtraukimą į jos kūrimą. Šis procesas artimas vienam pagrindinių „Kaunas 2022“ tikslų – laikinosios sostinės virsmui į šiuolaikinę. Taip pat ypač aktualus visiems buvo kultūrininko vaidmuo šiandien – kaip iš renginių organizatoriaus ir patvirtintų programų vykdytojo tapti kultūrinės erdvės kūrėju, suteikiančiu galimybę skleistis idėjoms? Taip pat buvo mokomasi pažinti bendruomenių poreikius. Įsigilinę į lektorių pristatytus metodus, mokymų dalyviai ėmėsi namų darbų – mezgė dialogą su savo vietovių gyventojais, pagal šių poreikius ir vizijas grynino galimų kultūrinių projektų idėjas. Galiausiai teko pamiršus įprastą, bet gana sudėtingą hierarchinę struktūrą, ieškoti partnerių, su kuriais projektai galėtų virsti kūnu.
„Mąstydama apie mūsų identitetą vis pagalvodavau apie Karmėlavoje gyvenančius romus – tai nevienareikšmė situacija, ne visi bendruomenės nariai linkę juos priimti“, – apie mokymų metu gimusią ir jau plėtojamą idėją surengti romų kultūros festivalį pasakojo Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė. Savo mintį ji pristatė socialiniams partneriams – policijos atstovams, seniūnijai, verslininkams, vietos klebonui, taip pat – romų bendruomenės atstovams. Visi patikėjo idėja ir greičiausiai jau 2019 m. gegužę pakvies į pirmąjį tokį festivalį.
„Motyvuota buvau nuo pat mokymų pradžios, tik nebuvau tikra, kiek realu pakeisti esamą situaciją“, – savo įspūdžiais pasidalijo Garliavos sporto ir kultūros centro režisierė Zita Butiškytė. Jai ypač patiko tai, kad mokymu metu tikslo link buvo einama nedideliais žingsniais, pamažu, vis daugėjant namų darbų. „Dabar liko iššūkis pakeisti valdžios požiūrį į kultūrininkus“, – juokėsi mokymų dalyvė, kurios iškristalizuota idėja skirta vienišiems žmonėms, neturintiems su kuo pabendrauti ar nueiti į renginius.
„Kaunas 2022“ pasirūpino tuo, kad keturios pusmetį vykusių mokymų dalyvės lapkritį išvyktų į Nyderlandų miestą Leuvardeną. Jis su visu Fryzijos regionu šiemet yra Europos kultūros sostinė ir išsiskiria inovatyviu darbu su bendruomenėmis, taigi kultūros centrų darbuotojos vyks į profesinę komandiruotę, skirtą kelti kompetencijas.
Kartu su Z. Butiškyte ir Ž. Jurgaitiene keliaus Samylų kultūros centro kultūrinių projektų vadovė Rimantė Adomaitytė ir Rokų laisvalaikio salės renginių organizatorė Justė Vasilionytė-Stašaitienė.
„Apie Europos kultūros sostinę Leuvardeną ir Fryzijos regioną daugiau sužinojau gegužę „Žalgirio“ arenoje vykusiame forume – jau tuomet mane sudomino tai, kaip jie prikelia apleistas vietas, aktyvina bendruomenes, tad bus įdomu pamatyti, kaip tai atrodo realybėje, ir tikiuosi, kad į Garliavą parsivešiu patirties bei įkvėpimo, be to, naujųryšių“, – sako Z. Butiškytė. Jai pritaria Ž. Jurgaitienė: „Žinoma, labai įdomu, kaip kitose šalyse vyksta darbas su bendruomenėmis, jas burti per kultūrą – toks ir mūsų tikslas, kultūrine prasme esame arčiausiai žmonių.“
