Kada ir kaip Stasys užsikrėtė hepatitu C, jis nežino. „Esu operuotas tik vaikystėje, pastaruoju metu neturėjau jokių chirurginių intervencijų. Visuomet rūpinausi savo sveikata, sportavau, todėl žinia apie virusą buvo netikėta“, – pasakojimą pradeda 40-metis vyras.
Pacientas Statys iš pradžių jautė tik silpnumą, kurį nurašė stresui. „Prastai jaustis pradėjau savaitgalį, tačiau galvojau, kad tai tiesiog apsinuodijimas maistu arba nuovargis po sunkių savaitės darbų. Pamaniau, kad pailsėsiu ir praeis. Išėjau pasivaikščioti į gamtą, tačiau pasijutau dar blogiau, supykino, todėl grįždamas namo užsukau į vaistinę. Pamačiusi mane vaistininkė iškart įspėjo apie pasikeitusią odos spalvą (atsiradusį geltoną atspalvį), kurio pats nepastebėjau, ir liepė kuo skubiau kreiptis į medikus“, – pasakojo vyras.
Stasys nieko nelaukdamas kreipėsi į gydytojus, o atlikus visus reikalingus tyrimus buvo įtartas kepenų uždegimas. Tyrimai parodė, jog kepenų fermentai yra ženkliai padidėję.
„Atvykus į Gastroenterologijos kliniką, pacientui atlikome reikalingus tyrimus ir buvo patvirtinta hepatito C diagnozė. Tyrimų rezultatai parodė, kad kepenyse buvo atsiradusi ženkli audinio fibrozė, o tai reiškia, jog virusas organizme buvo jau kurį laiką, – kalbėjo klinikos vadovas. Pacientui buvo paskirtas modernus gydymas vaistais, kurie Lietuvoje pradėti taikyti tik paskutiniais metais. Šio gydymo trukmė 2-3 mėnesiai, o efektyvumas siekia beveik 100 proc. Sėkminga buvo ir šio paciento istorija”, – puikiais rezultatais ir naujo gydymo galimybėmis džiaugėsi Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas.
Kalbėdamas apie ligą, Statys neslėpė nuostabos apie gydymo metodo efektyvumą ir sklandžią eigą. „Nors buvau skaitęs apie galimus šalutinius pojūčius, tačiau nieko blogo nejaučiau. Visą gydymosi laikotarpį gyvenau įprastu ritmu, sportavau, valgiau taip pat kaip anksčiau. Turėjau reguliariai kartą per dieną išgerti vaistus. Esu dėkingas Kauno klinikų medikams už profesionalią pagalbą ir laiku taikytą efektyvų gydymą.“
Klaipėdietis tiki, kad jo istorija yra sėkminga ir dėl to, jog laiku kreipėsi į gydytojus. „Patarčiau ir kitiems žmonėms reaguoti į organizmo siunčiamus signalus, reguliariai tikrintis sveikatą ir neužsiimti savigyda.”
Pasak prof. J. Kupčinsko, Lietuvoje užsikrėtusiųjų hepatitu C gali būti apie 60 tūkstančių, iš kurių dauguma net nežino, jog nešioja šį virusą.
Pacientai gali jausti nespecifinius simptomus tokius kaip apetito stoka, greitas nuovargis, bendras silpnumas ir nuovargis. Tačiau akivaizdūs klinikiniai simptomai kaip gelta, šlapimo patamsėjimas, niežulys, kepenų, blužnies padidėjimas ar skystis pilvo ertmėje dažniausiai atsiranda tik kepenų cirozės stadijoje.
Pasak gydytojo gastroenterologo, apie 30-40 proc. atvejų viruso patekimo kelias į organizmą lieka nenustatytas, todėl profilaktiškai bent kartą atlikti kepenų fermentų tyrimus reikėtų kiekvienam, o nustačius jų padidėjimą, būtinai atlikti hepatito C antikūnų tyrimą. Laiku diagnozavus hepatitą C ir paskyrus gydymą, galima užkirsti kelią kepenų cirozės išsivystymui. Deja, nemaža dalis pacientų kreipiasi į gydytojus tik tada, kai išsivysto kepenų cirozė, o kartais net ir kepenų vėžys. Tokiu atveju pacientui gali prireikti net ir kepenų transplantacijos.
„Hepatito C virusu užsikrėsti galima per kraują, pavyzdžiui, nesteriliais įrankiais atliekant manikiūrą ar darant tatuiruotes, lytiniu keliu arba užsikrėtusi motina gali perduoti savo kūdikiui. Tačiau virusu negalima užsikrėsti sveikinantis, čiaudint ar kosint, – kalbėjo Gastroenterologijos klinikos vadovas. – Didžioji dalis Lietuvoje hepatitu C užsikrėtusių pacientų yra tie asmenys, kurie iki 1993 m. buvo kraujo donorais arba jiems buvo perpilti kraujo komponentai. Taip yra todėl, kad iki 1993 metų virusas nebuvo žinomas ir tikrinamas, ir šie žmonės sudaro pagrindinę rizikos grupę. Jiems visiems rekomenduojama profilaktiškai išsitirti dėl hepatito C.“
Gegužės 19 dieną visame pasaulyje buvo minima hepatito C diena.
Kauno klinikų informacija ir nuotrauka
