Šį pavasarį sukanka lygiai 160 metų, kai Lietuvoje pradėtas statyti geležinkelis. Ta proga Kauno geležinkelio stotyje š. m. balandžio 5 d. atidaryta istorinių fotografijų paroda „Kauno geležinkelio stotis 1859-2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės „Rail Baltica“.
„Manau, kad tada geležinkelio atsiradimas Lietuvoje buvo kažkas panašaus, lyg dabar atvestum internetą ten, kur jo iki šiol nebuvo. Tuomet geležinkelis mažai reikšmingus carinės Rusijos miestus Vilnių ir Kauną pavertė ekonominiais centrais, paskatino juose pramonę.
Jau dabar panašią funkciją atlieka „Rail Baltica“ linija, kurią baigus Kaunas taps svarbiu viso regiono logistikos centru. Bet žvelgiant į ateitį negali užmiršti ir praeities, o ji nepaprastai įdomi, ką atskleidžia atidaryta istorinių fotografijų paroda“, – sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Karolis Sankovski.
Pirmoji geležinkelio linija Lietuvoje Turmantas–Vilnius–Marcinkonys su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis) pradėta statyti prieš 160 metų – 1859-ųjų kovo pabaigoje. Ši linija buvo carinės Rusijos geležinkelio linijos Sankt Peterburgas–Varšuva dalis.
Pirmoji (laikinoji) Kauno viešo geležinkelio stotis buvo atidaryta 1861 m. balandžio 11 d., kai Kauno-Virbalio šaka pradėjo kursuoti traukiniai. Ši stotis buvo kairiajame Nemuno krante, dabartinėje Fredoje, nes dar nebuvo pastatytas geležinkelio tiltas per Nemuną. Ši stotis to meto dokumentuose vadinta „laikinuoju ambarkaderiu kairioje Nemuno pusėje“.
Dabartinės Kauno geležinkelio stoties viešosios veiklos pradžia galima laikyti 1862 m., kai buvo atidarytas eismas Kauno geležinkelio tiltu.
Pradėjusi funkcionuoti Kauno geležinkelio stotis iškart tapo svarbiu ekonomikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centru, o Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę – pagrindiniu tiltu su užsienio šalimis. Iš čia į užsienio valstybes išvykdavo oficialios Lietuvos delegacijos, čia buvo pasitinkami svarbūs svečiai.
Štai tik keletas svarbių Kauno geležinkelio stoties įvykių: 1920 m. lapkričio 29 d. stotyje pasirašytos Kauno paliaubos tarp Lietuvos ir Antrosios Lenkijos Respublikos vyriausybių atstovų, 1933 m. liepos 17 d. atgabenta sudužusi „Lituanica“, 1937 m. gegužės 9 d. pasitikta iš Rygos grįžusi II-ojo Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, 1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama įgaliotinių delegacija išvyko į Maskvą, kur rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą, 1940 m. rugpjūtį Japonijos diplomatas Chiune Sugihara prieš išvykdamas į Berlyną dalino vizas karo pabėgėliams, iš šios stoties 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą į Sibirą tremti gyventojai.
Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta ir atstatyta tik 1953-aisiais.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Kauno geležinkelio stotis pasikeitė tiek išoriškai, tiek savo reikšme. 2005-aisiais baigtas kapitalinis geležinkelio stoties remontas, 2015-aisiais, baigus „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbus nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, į stotį atvyko pirmasis tiesioginis traukinys iš Lenkijos. Paskutinis toks reisas įvyko 1939-aisiais.
Baigus įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu logistikos centru gabenant krovinius Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų transporto koridoriais. Taip pat padidės turistų srautas, nes kelionės traukiniu per Baltijos šalis taps labai patrauklios: iš Panevėžio į Kauną kelionė truks 38 min., iš Vilniaus į Kauną – 36 min., Varšuvą pasieksime per nepilnas 5 val., Rygą per 1,5 val., o Taliną – per 3,5 val.
Paroda „Kauno geležinkelio stotis 1859-2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės „Rail Baltica“ eksponuojama Kauno geležinkelio stoties pagrindinėje laukiamojoje salėje.
Paroda veiks iki š. m. gegužės 24 d., jos metu bus organizuojamos moksleivių ekskursijos su gidu, kuris plačiau papasakos apie Lietuvos geležinkelio bei Kauno geležinkelio stoties istoriją.
alkas.lt informacija
