Kauno apskrities viešoji biblioteka ką tik parengė dar dešimt pasakų vaizdo įrašų gestų kalba! O viskas prasidėjo dar 2015-aisiais metais, kuomet bibliotekos komanda ir klausos negalią turinčių asmenų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos, kurios tikslas – sukurti pasakų gestų kalba archyvą. Tuomet iš Kultūros tarybos gavus dalinį finansavimą buvo sukurti pirmieji Lietuvoje pasakų gestų kalba vaizdo įrašai klausos negalią turintiems vaikams.
Vis dėlto tiek pasakų yra kuklus skaičius, nes ką gi reiškia vaikui užaugti tik su dešimt pasakų? Naujų pasakų poreikį ne kartą išreiškė klausos negalią turinčių asmenų bendruomenės atstovai, todėl buvo pradėta ieškoti galimybių (žinoma, ir finansavimo šaltinių) šią veiklą tęsti. Pernai, bibliotekai pasinaudojus aukojimo portalo aukok.lt galimybe paramą gauti iš kiekvieno norinčiojo prisidėti prie tokių pasakų kūrimo, buvo sukurtos dar 8. Visiems palaikiusiems šią idėją ir parėmusiems – ačiū darkart! Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, baigtas įgyvendinti trečiasis Kultūros tarybos dalinai finansuotas projektas „Pasakos gestų kalba“ – archyvas papildytas dar dešimčia naujų užsienio šalių pasakų įrašų gestų kalba.
Tikriausiai nekiltų didesnių diskusijų teigiant, kad pasakos svarbios vaiko asmenybės vystymuisi: jos pasiūlo naujus mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, išmokti savikontrolės, išreikšti norus bei siekti tikslų. Deja, devyni iš dešimties vaikų su klausos negalia gimsta ir auga girdinčiųjų tėvų šeimoje. Retas girdintis tėvas ima mokytis lietuvių gestų kalbos, todėl klausos negalią turintiems vaikams jie negeba sekti pasakų. Tikimasi, kad šie įrašai galėtų pasitarnauti ir kaip mokomoji priemonė tėvams (kitiems artimiesiems), norintiems išmokti sekti pasakas savo vaikams, tokiu būdu padėsiantys stiprinti šeimų su kurčiaisiais vaikais tarpusavio ryšį. Neabejotinai didžiausią poveikį vaikui daro būtent pasakos, sekamos tėvų, senelių. Tai ypač svarbu ankstyvuoju vaiko raidos etapu, kuomet vaikas dar nemoka skaityti – tėvai, ar globėjai, apsiribodami tik buitiniu komunikavimu gestų kalba, negeba perteikti literatūrinės pasakų kalbos.
Klausos negalią turinčių asmenų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba, todėl visa informacija, tekstas ar pasakos pateiktos šia kalba yra geriau suprantamos negu perskaitytos lietuvių rašytine kalba, ne tik vaikams ankstyvajame amžiuje, bet ir apskritai, visiems, negalintiems girdėti. Lietuvių gestų kalbos pamatas – veido mimika, kūno kalba ir gestų kalbos gramatika. Visa tai kurčiam vaikui teikia aiškumo, kai tuo tarpu rašytinis tekstas traktuojamas kaip „negyvas“. Visa tai kelia nemenkų iššūkių ir gestų kalbos vertėjams. Kad pasakos vertimas būtų sklandus, įtaigus – reikalingas pasiruošimas ir ne viena repeticija.
Pasakų gestų kalba vaizdo įrašų archyvo ieškokite Kauno apskrities viešosios bibliotekos YouTube kanalo grojaraštyje „Pasakos gestų kalba 2019“. Pasakas į gestų kalbą vertė Arnoldas Matulis, vaizdo įrašų iliustracijas kūrė dailininkė Roberta Mašidlauskytė, projekto vadovė KAVB Vaikų literatūros skyriaus vyresn. bibliotekininkė Ieva Birmantaitė. Šiame kanale taip pat rasite visas ankstesnes pasakas bei kitus įrašus su vertimu į gestų kalbą.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija
