Įvertinius lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimą tarp 45-64 m. Kauno miesto gyventojų, nustatytą, kad per 1982-2024 m. laikotarpį išaugo nutukusių vyrų skaičius ir perpus sumažėjo nutukusių moterų. Rūkančių vyrų skaičius per šį laikotarpį beveik nepakito, o rūkančių moterų padaugėjo net keturis kartus, nustatė naujausią epidemiologinį tyrimą atlikę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.
Kauno miesto gyventojų epidemiologinis tyrimas „Lėtinės ligos ir jų rizikos veiksniai suaugusiųjų žmonių populiacijoje“ ypatingas tuo, kad periodiškai atliekamas nuo pat 1982 metų.
Pasak LSMU prorektorės mokslui profesorės Vaivos Lesauskaitės, galima apžvelgti, kaip per pastaruosius keturis dešimtmečius kito kauniečių sveikatos rodikliai, ir juos palyginti su kitų šalių duomenimis.
Tyrimas atliekamas pagal sutartą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programos (Multinational Monitoring of Trends and Determinants in Cardiovascular Disease (MONICA)) protokolo tyrimo metodiką, jo metu kaupiami duomenys apie gyventojų arterinį kraujospūdį, kūno masę, bendrojo cholesterolio, gliukozės koncentraciją kraujyje, žalingų įpročių, kaip rūkymas, paplitimą.
Pastarasis pakartotinis epidemiologinis tyrimas, kuriam laikui sustabdytas dėl COVID-19 pandemijos, baigtas šių metų vasarą. Pasak prof. V. Lesauskaitės, šiuo metu baigtas pirmasis projekto etapas, kurio metu matyti ryškiausi tyrimo rodiklių pokyčiai. Dabar analizuojama, kokios priežastys juos lėmė.
Kauniečiai domisi savo sveikata
„Kauniečiai domisi savo sveikata. Iš 6 tūkst. pakviestųjų tyrime dalyvavo 57 proc. – 3,426 tūkst. 25–69 metų Kauno gyventojų, iš jų 1,523 tūkst. vyrų ir 1,903 tūkst. moterų. Pagal išsilavinimą savo sveikata labiau domisi turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą – jų buvo 45 proc. vyrų ir 53 proc. moterų“, – pastebėjo prorektorė.
Palyginus su ankstesnių tyrimų duomenimis, 45-64 m. vyrų išeminės širdies ligos paplitimas reikšmingai nesikeitė, o moterų sumažėjo. Pasak prof. V. Lesauskaitės, vienas potencialių rizikos susirgti išemine širdies liga veiksnių – arterinė hipertenzija. Šis rodiklis tarp vyrų išaugo, moterų – nesikeitė. Kitas rizikos veiksnys – cholesterolio lygis kraujyje: ir tarp vyrų, ir tarp moterų padaugėjo asmenų, kurių cholesterolio lygis – normalus.
„Tačiau beveik kas antras iš jų vartojo vaistus, mažinančius cholesterolį. Vadinasi, žmonės rūpinasi savo sveikata, ir gydymas statinais veiksmingas“, – konstatavo profesorė.
Reikšmingai sumažėjo nutukusių moterų
Naujausiame epidemiologiniame Kauno gyventojų tyrime – įdomūs gyventojų nutukimo pokyčiai. Palyginti su 1982 m., nuo 25 proc. iki 32 proc. išaugo 45-64 m. vyrų nutukimo dažnis.
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje analogiško tyrimo rezultatai buvo itin nepalankūs kaunietėms: konstatuota, kad Kauno miesto moterys labiausiai nutukusios Europoje, nes nutukimas nustatytas net 53 proc. tyrime dalyvavusių moterų. Šiuo metu 45-64 m. moterų nutukimo dažnis sumažėjęs iki 28 proc., t. y. beveik du kartus. Gerokai, nuo 12 proc. iki 23 proc., padaugėjo normalų kūno svorį turinčių moterų.
Palyginus su ankstesnių tyrimų duomenimis, 45-64 m. rūkančių vyrų skaičius per dešimtmečius mažai kito, o štai moterų – gerokai išaugo. Jei 1982-1983 m. rūkė tik 3,4 proc., tai naujausio tyrimo duomenimis, rūko jau 12 proc. moterų.
Gresia antrojo tipo diabetas
Tarp nerimą keliančių rodiklių – net 22 proc. vyrų ir 12 proc. moterų nustatyta didelė gliukozės koncentracija kraujyje tarp 25-69 m. kauniečių.
Pasak LSMU Endokrinologijos klinikos vadovės profesorės Džildos Veličkienės, pirminė duomenų analizė atskleidė didelį aukštos glikemijos nevalgius dažnį. Tačiau tai neleidžia tiksliai atsakyti, kokio lygmens angliavandenių apykaitos sutrikimas yra asmeniui – tikrasis cukrinis diabetas ar viena iš prediabetinių būklių. Bet kokiu atveju tai rodo didelį angliavandenių apykaitos sutrikimų dažnį 25-69 m. Kauno miesto gyventojų, ypač vyrų, grupėje. Tai tiesiogiai siejasi ir su kitais šio tyrimo duomenimis – nutukimo dažnio didėjimu, ypač vyrų grupėje, vertinant nutukimo paplitimo dinamiką.
„Per aukštas glikemijos nevalgius lygmuo signalizuoja, kad tokiems asmenims yra didesnis pavojus susirgti, arba gal net jau ir sergama nediagnozuotu antro tipo cukriniu diabetu, o tuo pačiu gali kilti ir visos su šia liga siejamos lėtinės komplikacijos – akių, inkstų, kojų pažaida – bei išauga visų širdies kraujagyslių ligų rizika – arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo“, – paaiškino profesorė.
Pasak prof. D. Veličkienės, pakeitus gyvenseną, pavojus susirgti mažėja, tad tokiems pacientams ji patartų ilgam laikui sumažinti kūno svorį mažiausiai 5–7 proc., keisti mitybą – mažinti suvartojamų kalorijų kiekį bent 500 kcal nuo vartojamo kiekio, didinti fizinį aktyvumą – siekiant mažiausiai 150 min vidutinio intensyvumo per savaitę, derinant su jėgos pratimais. Taip pat reikėtų reguliariai, kartą per metus atlikti gliukozės toleravimo mėginį, kad būtų įvertinta angliavandenių apykaitos sutrikimų dinamika ir laiku diagnozuotos būklės, kurias reikia gydyti.
„Šiuo metu skelbiame tik pirmuosius šio epidemiologinio tyrimo rezultatus, bet jau ir ankstesni tyrimai yra atskleidę, kad pasirinkus sveikesnę gyvenseną galima sumažinti neigiamą genetinių veiksnių poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie geno FTO variantai siejami su nutukimu. Mūsų tyrimai yra parodę, kad didesnis fizinis aktyvumas, tinkama mityba gali koreguoti net ir itin nepalankius genetinius polinkius“, – pabrėžė prof. V. Lesauskaitė.
