Projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis teigia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą tik šiek tiek pakoregavo šventę, bet jos nesugadino.
– Kaip karas Ukrainoje ir viskas, kas su juo susiję, koregavo KEKS planus?
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Kaunas2022 programą teko koreguoti minimaliai: atšaukėme Tarptautinės Laimės dienos renginius, antra karo parą organizavome paramos akciją Vienybės aikštėje. Taip pat Kauno centriniame pašte įkūrėme Ukrainos kultūros centrą, skirtą Kaune įsikūrusiems ukrainiečiams.
– Kiek karui pavyko užtemdyti šventės, pakilimo atmosferą, kuri planuota?
Dėl atmosferos: esame lengvai užgrūdinti pandemijos ribojimų; žinoma, kilus karui, daug ką palietė prasmės klausimas. Vienok yra labai svarbu tęsti programoje suplanuotas veiklas, juo labiau, kad absoliuti didžioji dalis renginių dar labiau aktualizuojasi karo kontekste. Ypač gegužės mėnesio programa, kada minime Kalantos aukos penkiasdešimtąsias metines.
– Kaip KEKS miestas jaučiasi, kuomet slaviškai kalbančių jame daugiau nei bet kada, nei atsimena dabartinė karta?
Viena iš Kaunas2022 programų – Atminties biuras – kalba apie Kauno istorinę atmintį. Kaunas slaviškai kalbančių gyventojų yra turėjęs ir daugiau. Nemanau, kad dabartiniam miestui papildomi keli tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos daro didelę įtaką.
– Kaip ir kiek tų pačių peripetijų (kultūra-karas) tenka Kauno rajonui?
Kauno rajonas niekuo neišsikiria bendrame kontekste. Lygiai taip pat Kaunas2022 programos partneriai, vykdantys savo veiklas Kauno rajone, persiorientavo į karo diktuojamas realijas.
